LTStraipsnis skirtas istoriniams (apimantiems XV a. – XX a. vidurio laikotarpį) romų bendruomenės Lietuvoje tyrinėjimams pristatyti ir analizuoti. Darbo autorės teigimu, atlikti lauko tyrimai leidžia teigti, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena trys skirtingos romų bendruomenės, save vadinančios atskiromis nacijomis. Seniausia istorinė romų bendruomenė, save vadinanti litovska roma, gyvena Lietuvos teritorijoje dar nuo XV a. Straipsnis tarsi susideda iš dviejų atskirų dalių. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama romų bendruomenių istorija Europoje ir Lietuvoje, pristatoma Lietuvos romų tyrimo metodika ir apibūdinami šių bendruomenių tyrimo sunkumai. Drauge pirmoje straipsnio dalyje apibūdinama valdžios politika romų atžvilgiu, romų socialinė ir etninė diferenciacija, romų santykiai su Lietuvos gyventojais ne romais, romų gyvensenos bruožų kaita skirtingais istoriniais periodais. Antra straipsnio dalis skirta romų bendruomenės gyvenimui XX a. I pusėje analizuoti. Šioje darbo dalyje autorė remiasi savopačios surinktų romų biografinių pasakojimų analizės įžvalgomis. Remiantis kolektyvinėje atmintyje užfiksuota romų auto-istorija, nagrinėjamas romų gyvenimo būdas Lietuvoje prieš antrą pasaulinį karą, kvestionuojamas stereotipinis romų kaip bekilmių klajoklių vaizdinys. Analizuojant romų karo metų prisiminimus, aptariamas nacių vykdytas romų genocidas, jo etapai, romų pasirinktos išsigelbėjimo strategijos.Reikšminiai žodžiai: Atmintis, biografiniai pasakojimai; Biografiniai pasakojimai; Istorija; Kolektyvinė atmintis; Lietuvos romai; History; Life stories; Lithuanian Roma; Lithuanian Roma community; Memory.
ENThe paper aims at presenting and analysing the historical (covering the period from the 15th c. until mid-20th c.) research of the Roma community in Lithuania. According to the author, the conducted fieldwork shows that three different Roma communities, calling themselves separate nations, presently live in Lithuania. The oldest historical Roma community calling themselves litovska roma have lived in the territory of Lithuania since the 15th c. The paper as if consists of two separate parts. The first part discusses the history of the Roma communities in Europe and Lithuania, presents the research methodology of the Lithuanian Roma people and describes the difficulties of the research. Moreover, the first part describes the government’s policy towards the Roma people, social and ethnic Roma differentiation, Roma relationship with non-Roma Lithuanians, and the change of the Roma lifestyle at different historic periods. The second part of the paper analyses the life of the Roma community in the first half of the 20th c. The author gives insights into the analysis of Roma biographical stories collected by her. Basing on the Roma auto-story recorded in the collective memory, the paper analyses the Roma lifestyle in Lithuania before World War II, questions the stereotypical image of Roma as nomads who lost touch with their national roots. The analysis of the Roma recollections of the war period leads to a discussion of the Roma genocide carried out by the Nazi, its stages and the survival strategies chosen by the Roma people.