Žaidimai - vaiko ugdymo veiksnys lietuvių liaudies pedagogikoje

LTStraipsnyje pristatomo tyrimo objektas - liaudies pedagogika, kaip istoriškai susiformavusių poveikio būdų ir priemonių visuma. Žaidimas - neatskiriama šios visumos dalis - nagrinėjamas XIX a. antrosios pusės - XX a. pradžios lietuvių etninės kultūros ir šeimos sąlygų kontekste. Tyrimu siekta nustatyti žaidimų įtaką vaiko socializacijai. Kelti uždaviniai atskleisti žaidimų istorinį pobūdį ir jų ugdomąją reikšmę; išskirti ir paanalizuoti žaislų ir žaidimų rūšis; nustatyti, kaip vaikas žaisdamas mokėsi įvairių socialinių vaidmenų. Taikyta įvairių istorinių, etnografinių, tautosakos šaltinių analizė ir pedagoginis šių šaltinių informacijos interpretavimas, vyresniojo amžiaus žmonių apklausa bei rankraštynuose surinktos medžiagos analizė. Straipsnyje nurodoma, kad XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje funkcionavo tradicinio ugdymo sistema, kurioje, be papročių, tradicijų, tautosakos, svarbi vieta teko žaidimams. Liaudies ugdymo praktikoje žaidybinė vaiko patirtis buvo svarbus vaiko socializacijos veiksnys. Liaudies pedagogika žaidimus siejo su etnine, natūralia aplinka, papročiais. Istoriškai susiformavo įvairios žaidimų rūšys: žaidimai su lėlėmis, transporto priemonėmis, garsais, judrieji, vaidybiniai ir kt. Žaidimai atliko įvairias ugdymo funkcijas. Pabrėžiama, kad ugdymo žaidimais patirtis, išplėtota amžių būvyje ir pagrįsta sveika nuovoka, yra svarbus ankstesniųjų ir dabartinių kartų fizinės ir dvasinės kultūros tęstinumo šaltinis, kuris sudaro naujas galimybes propaguoti Nepriklausomos Lietuvos vaikų ir jaunimo sveiką gyvenimo būdą, formuoti dorinių ir estetinių vertybių sistemą.Reikšminiai žodžiai: žaidimai; Vaikų ugdymas; Liaudies pedagogika; Games; Child education; Folkpedagogy.

ENLithuanian folk pedagogy for child education in the peasant family involved such sources and means as customs, traditions, folklore, play and Work. Games were viewed as an important instrument of child upbringing they fulfilled the functions of recreation and customs manifestation in the adult world. When a man was playing, he was free from social end economical reality. The historical approach to the analysis of games showed various types of children play activities such as playing with dolls, vehicles, athletic and imaginative games. Parents provided different socializing environments for boys and girls and chose different toys for boys and girls according to gender. The child played in the natural surroundings, naturally depending on the season out of door. In the process of playing the game children developed physical abilities, learned social skills and prepared for various roles m the future work life. [From the publication]

• Edukologija / Education
• Vadyba / Management