Kristina Šliavaitė. From pioneers to target group: social change, ethnicity and memory in a Lithuanian nuclear power plant community : recenzija

LTŠi monografija yra išsami Visagino bendruomenės antropologinė studija. Autorė klausia: "Kas atsitinka bendruomenei, kuri įkūnija tam tikros socialinės, ekonominės ir politinės sistemos laimėjimus, kai ši sistema žlunga? Kaip šios bendruomenės nariai vertina, patiria ir prisitaiko prie viską apimančių socialinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių, susijusių su Sovietų Sąjungos žlugimu ir Ignalinos atominės jėgainės uždarymu?" Studijoje gilinamasi į socialinės stratifikacijos, atminties, pilietiškumo ir etniškumo, tapatybės, išgyvenimo strategijų, rizikos ir saugumo temas. Monografijoje remiamasi 2000-2004 m. atliktais lauko tyrimais. Viena pagrindinių studijos temų yra socialinio ir ekonominio nuosmukio išgyvenimas. K. Šliavaitė pabrėžia, kad nuomonių apie sovietmetį ir dabartį įvairovė priklauso nuo gyventojų socialinės ekonominės padėties, jų patirties posovietiniu laikotarpiu bei etninės grupės. Panašus sovietinio laikotarpio idealizavimas, nostalgija ir nuosmukio suvokimas būdingas ne tik visaginiečiams, bet ir kitiems Lietuvos gyventojams, tačiau tikėjimas socializmu, kaip 8-9 deš. reiškinys, yra svarbus skirtumas. Visaginas yra puiki vieta iškelti ir kitą klausimą: ką reiškia būti Lietuvos piliečiu? K. Sliavaitės monografiją laikyčiau paskutinių kelerių metų vienu svarbiausių indėlių į Lietuvos antropologijos studijas. Autorės tyrimo iškelti klausimai aktualūs ir visai Lietuvai bei buvusiam socialistiniam blokui, kurio gyventojai, kaip ir visaginiečiai, nors gyveno skirtingame socialistiniame pasaulyje, yra to paties atsivėrusio posocialistinio pasaulio piliečiai.Reikšminiai žodžiai: Atominė industrija; Bendruomenė; Visaginas; Identitetas; Tendencijos; Atomic industry; Community; Visaginas; Identity; Tendences.

ENThe monograph is an exhaustive anthropological study of Visaginas community. The author asks: “What happens to a community that embodies the achievements of a certain social, economic and political system after this system collapses? How do the members of this community evaluate, experience and adapt to overall social, economic and cultural changes related to the fall of the Soviet Union and decommissioning of Ignalina Nuclear Power Plant?” The study explores the issues of social stratification, memory, citizenship and ethnicity, identity, survival strategies, risk and security. The monograph is based on the fieldwork carried out in 2000–2004. One of the main themes of the study is the experience of a social and economic decline. K. Šliavaitė underlines that the diversity of opinions about the Soviet period and the present depends on the social economic status of residents, their experience in the post-Soviet period and the ethnic group. Similar idealisation of the Soviet period, nostalgia and perception of the decline is typical not only to Visaginas residents, but also to other Lithuanian people; however, a belief in socialism as a phenomenon of the 1970s–1980s is an important difference. Visaginas is a good opportunity to put another question: What does it mean to be a Lithuanian citizen? I consider the monograph written by Šliavaitė one of the most important recent contributions to Lithuanian anthropological studies. The questions raised in the author’s research are relevant to Lithuania and the former socialist block whose residents, like those of Visaginas, although lived in a different socialist world, are the citizens of the same post-socialist world that is now open.