Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais

LTStudijoje akcentuotas XIX a. pab. ir XX a. I pusės laikotarpis, nes tuomet Lietuvos žydų (vadinamų litvakais) kultūra išgyveno klestėjimą ir pakilimą. Šios chronologinės ribos neabsoliutinamos, kadangi norėta pažvelgti į tradicijų ištakas (pirmiausia tai sietina su liturginiu muzikavimu), taip pat stengtasi eiti pasaulyje pagarsėjusių muzikų kūrybos keliais, prasidėjusiais Lietuvoje. Litvakų muzikinei veiklai palankios aplinkybės susiklostė dėl kelių veiksnių: 1) prigimtinio žydų polinkio į muzikos kūrybą, 2) pagarbaus požiūrio į dvasinę kūrybinę veiklą, 3) išsilavinimo ir studijų kaip universalios vertybės supratimo, 4) istorinių veiksnių. Taip pat Lietuvos žydų menininkams didelę įtaką padarė sudėtingą polifoninį audinį primenantis daugiatautis to meto Lietuvos kultūros kraštovaizdis. Litvakai paliko gausų muzikinį palikimą, reiškėsi įvairiuose muzikos kultūros baruose. XX a. pr. ėmė formuotis tautinė žydų kompozicijos mokykla, imta domėtis žydų folkloru, jį rinkti, kaupti, tyrinėti. Daug nuveikta ir tautinės muzikos srityje (žydai visada laikėsi tautinių tradicijų), Lietuvos chazanai ištobulino liturginį muzikavimą. Litvakai kūrė vadinamas naujosios žydų muzikos ištakas – tai judėjimas, kurio idėjos padėjo atsirasti XX a. žydų kompozitorių kūrybai. Deja, Holokaustas ir stalininis antisemitizmas pakirto šių tradicijų šaknis. Litvakai muzikai buvo paniekinti ir nukankinti, o išlikę negalėjo tęsti pradėtų darbų. Tačiau litvakiškos muzikinės tradicijos buvo tokios stiprios ir gajos, jog Lietuvoje likusi labai maža žydų bendruomenė XX a. II pusėje išugdė nemažai gabių muzikų.Reikšminiai žodžiai: Holokaustas; Lietuvos muzikinis gyvenimas; Litvakai; Litvakai, liturginė muzika; Populiarioji muzika; Žydų muzika; Žydų muzikinis paveldas; Jewish music; Lithuanian musical life; Liturgical music; Litvakai; Litvaks; Popular music; The Holocaust.

ENThe study focuses in the period of the end of the 19th century–the beginning of the 20th century, when the culture of Lithuanian Jews (so-called litvaks) was flourishing and developing. These chronological limits are not clearly defined, since the author seeks to discuss the origins of traditions as well as to follow that path of world famous musicians, which start in Lithuania. Favourable conditions for music activities of Litvaks developed due to several factors: Jews musical nature, 2) respectful attitude towards spiritual creative activities, 3) perception of education and studies as a universal value, 4) historical factors. Lithuanian Jewish artists were also influenced by the then multinational landscape of Lithuanian culture. Litvaks left rich music legacy, they expressed themselves in all bars of musical culture. The beginning of the 20th century witnesses the national school of Jewish composition, which was interested in Jewish folklore, collected and studied it. Many works were accomplished in the field of national music (Jews always adhered to national traditions). Litvaks created the so-called origins of the new Jewish music – a movement, the ideas of which helped develop creations of Jewish composers of the 20th century. Unfortunately, the Holocaust and the Stalinist Anti-Semitism ended this tradition. Litvak musicians were destroyed, and those who managed to survive could not continue their works. However, Litvak music traditions were so strong and lively, that the small community of Jews left in Lithuania in the second half of the 20th century managed to educate a number of talented musicians.