Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo

LTStraipsnyje aptariamos sąlygos, kuriomis veikė Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu, bei jo elgsena kilus įtampai tarp būtinybės prisitaikyti ir siekio priešintis sovietiniam režimui. Parodoma, kokią reikšmę turėjo nuo režimo kontrolės nepriklausoma neformali komunikacija, kuri suformavo neformaliąją grupinę diskusinę erdvę. Teigiama, kad šioje erdvėje formavosi alternatyvioji nuomonė ir plito neoficialūs diskursai, alternatyvūs režimo formuotai viešajai nuomonei. Argumentuojama, kad atskirtis nuo viešumos skaldė neformaliąją grupinę diskusinę erdvę bei lėmė stiprių bendruomenių čia susiformavimą. Neformalioji grupinė diskusinė erdvė lyginama su klasikine "public sphere". Teigiama, kad kultūrinio elito prisitaikymas lėmė vertybių ir veiksmų neatitikimą bei alternatyviosios ideologijos susiformavimą. Nagrinėjami būdai, leidę konformistinę veiklą suvokti kaip pasipriešinimą. Klausimo intriga yra tai, kokie mechanizmai leido kultūros elitui susigyventi su sovietine realybe, kuri dažnai prieštaravo vidinėms žmonių elgesio normoms, net įgyti tam tikrų režimo atseikėtų privilegijų, ir tuo pačiu metu laikyti save tam tikra opozicija valdančiam režimui. Dar daugiau, kitos visuomeninės grupės kultūros elitą iš esmės taip pat laikė režimui oponuojančiu sluoksniu.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis elitas sovietmečiu; Konformizmas; Neformali komunikacija.

ENThe article discusses the conditions under which the Lithuanian Soviet cultural elite functioned, and its behavior in the event of tension between the need to adapt and to oppose the Soviet regime. It illustrates how significant was an independent informal communication from regime control, which formed an informal space for group debate. It is alleged that an alternative opinion was formed within this space and informal discourses for formed public opinion of alternative regime used to spread. It is argued that exclusion from publicity split informal space of group debate, and led to the emergence of a strong community here. Informal space of group debate is compared with the classic "public sphere". It is alleged that the adjustment of cultural elite conditioned a discrepancy in values and activities and formation of alternative ideology. The ways which enabled to understand conformist activity as a resistance are discussed. Question intrigue is what mechanisms allowed the cultural elite to come to terms with the Soviet reality, which often conflicted with internal rules of human behaviour, even to gain certain privileges measured out by the regime, and at the same time, to believe themselves to be some opposition to the ruling regime. What is more, other public groups, in essence, also considered cultural elite to be the set opposing to the regime.