Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė
LTStraipsnyje aptariami empirinio tyrimo, atlikto vykdant VDU Socialinės antropologijos centro projektą, duomenys Tyrimu siekta nustatyti, kaip, konstruojant individualaus lygmens šiuolaikinę lietuvių tapatybę, naudojama socialinė atmintis. Tyrimas atliktas taikant kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus. Nustatyta didelė dabarties nepriklausomybes atkūrimo įvykių kolektyvinės atminties svarba įvairių socialinių ir etninių grupių lietuviškai tapatybei, ypač emociniams jos aspektams. Ši tendencija, kaip ir XX a. nepriklausomybės laikotarpių simbolių svarbos didėjimas populiariosiose tautos istorijos mitų interpretacijose, rodo didelę šiuolaikiškai interpretuotų tautinės valstybės vertybių svarbą lietuvių tapatybei Didėjant individualaus tapatybės subjekto aktyvumui, tautiniai mitai, konstruojant tapatybę, naudojami individualiai ir selektyviai, jie desakralizuojami ir vertinami kritiškai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė atmintis; Tapatybė; Social memory; Identity.
ENThe article discusses empirical data of research carried out during the execution of the project of Centre for Social Anthropology of VMU. The aim of the research was to determine how social memory is used during the construction of modern Lithuanian identity of an individual level. The research was carried out by using qualitative and quantitative research methods. High importance of collective memory for restoration of current events of independence for Lithuanian identity of various social and ethnic groups, particularly its emotional aspects. This trend, as the growth of importance of symbols of independence period in the twentieth century in the most popular interpretations of history myths of the nation show a great significance of modern nation-state interpretation of values for the Lithuanian identity. Increase of activity of individual identity, national myths, constructing identity, are used individually and selectively, they desacralized and taken critically.
- Collective memory: the choices and the nature of representations of the past in "Sąjūdžio žinios" 1988-1989 / Laima Venclauskienė. Darbai ir dienos. 2013, t. 60, p. 117-135.
- Iš praeities tavo sūnūs: Lietuvos istorija partizanų akimis / Greta Paskočiumaitė. Liaudies kultūra. 2018, Nr. 4, p. 33-43.
- Lietuvių kilmės užsienio moksleivių tautinės tapatybės ypatumai / Jurgita Girčienė. Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste. Vilnius: Baltijos kopija, 2014. P. 24-35.
- Lietuvių tautinė tapatybė globalizacijos kontekstuose: raiška ir kaitos tendencijos / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 2, p. 18-26.
- Lietuvos istorinis pasakojimas. 1944-1953 metų partizanų perspektyva / Greta Paskočiumaitė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2020, t. 40, p. 25-67.
- Lietuvos valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės atkūrimo šventės / Jonas Mardosa. Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. P. 105-121.
- Nepasakotina, tačiau vaizduota, atmintis / Vytautas Rubavičius. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2020, t. 8, Nr. 1, p. 71-83.
- O znaczeniu koncepcji kultury pamięci w badaniach miejskich (wileńskie studium przypadku) / Małgorzata Kasner. Pod znakiem Orła i Pogoni : Polsko-litewskie związki naukowe i kulturowe w dziejach Uniwersytetu Wileńskiego / pod redakcją Ireny Fedorowicz, Mirosława Dawlewicza, Kingi Geben. Vilnius: Vilnius University Press, 2021. P. 460-475.
- Rusų etninės grupės reprezentacija Lietuvos spaudoje. Negyjančios antrojo pasaulinio karo žaizdos / Monika Frejūtė-Rakauskienė. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 352-378, 398-399.
- Rusų kolektyvinės atminties ir tapatumo konstravimas Lietuvos spaudoje rusų kalba / Monika Frejūtė-Rakauskienė. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 318-349, 396-397.
- Šiuolaikinės lietuvių tautinės tapatybės kontūrai / Jolanta Kuznecovienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2006, Nr. 2 (18), p. 84-107.
- Šventės su bendradarbiais – suvienijančios ir atskiriančios etnines grupes (1950–2017 m.) / Irma Šidiškienė. Istorija. 2022, Nr. 127, p. 85-103.
- Understanding of "self-identity" idea in Lithuanian music around the last decades : from self-exotisation to selfuniversalization / Gražina Daunoravičienė. Musikismc'odneoba da kulturologia. 2017, no. 1 (15), p. 3-14.
- Velykų šventės / Jonas Mardosa. Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. P. 145-187.
