Литовская устная традиция о связи змеи с жизнью и ее возникновением
LTStraipsnyje analizuojamos gyvatės bei žalčio mitinės figūros, taip pat jų santykis su įvairiopu žemės ir žmogaus vitališkumu, pačia gyvybe, jos kūrimu, pasiremiant visų pirma lietuvių žodinės tradicijos medžiaga. Sakmėse, užkalbėjimuose, tikėjimuose siekta išskirti gyvatės – gyvybės koreliaciją išlaikiusią semantinę struktūrą, paaiškinti jos prasmę, analizuojant tos struktūros variantus ir konteksto modifikacijas. Gyvatė (ir žaltys, pastarąjį traktuojant kaip jos rūšį) – tai gyvybės simbolis, žemės vitalinių jėgų reprezentantė. Tokiam gyvatės koncepto formavimuisi galėjo daryti įtakos realios fizinės šių gyvūnų savybės: periodiškas jų atsinaujinimas išsineriant iš odos, vislumas, nepaprastas gajumas. Gyvatės ryšys su gyvybės fenomenu nevienareikšmis. Gyvatė – tai gyvybės teikėja, stimuliuotoja, o kita vertus, ir gyvybės naikintoja. Žmonių sąmonėje ji įtraukiama į gyvybės radimosi paslapties sferą kaip vienas galimų gyvybės susiformavimą paaiškinančių veiksnių. Ypač raiški žalčio, kaip vyro lytinės potencijos žadintojo, gebėjimo pratęsti gyvybę, funkcija. Pastebėta, kad žaltys daugiau siejasi su vyriškąja sfera ir vyro priedermėmis pradedant gyvybę, o gyvatė – su moters pasauliu ir jos kreatyvine paskirtimi bei pačiu gyvybės atsiradimo procesu – gimdymu, naujos gyvybės atėjimu į pasaulį. Gyvatė įsivaizduota kaip žemės ir žmogaus pasaulių tarpininkė, perduodanti žmogui nemažą dalį ir savo pačios galių, žemiškojo vitališkumo potenciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvatė; Žaltys; Tikėjimas; Sakmės; Vaisingumas; Snake; Grass-snake; Voodoo; Stories; Fecundity.
ENThe article contains the analysis of mythical figures of snake and adder, as well as their relation with various manifestations of vitality of Earth and humans, with other life itself, its creation, first of all by grounding it with the material of the Lithuanian verbal tradition. Sagas, incantations, beliefs were attempting to emphasise the semantic structure that has maintained the correlation of snake – life, to explain its meaning, by analysing the variants of the structural, and the contextual modifications. Snake (and adder, by treating it as a type of snake) is a symbol of life, a representative of the vital powers of the Earth. Such formation of the snake’s concept might be affected by real physical characteristics of these animals: they periodical revive by sloughing off the skin, they feature the prolificacy and extraordinary vitality. The relation of snake with the phenomenon of life is diverse. Snake is a provider of life, its inducer, but on the other hand, a destroyer of life. In human consciousness it is included into the sphere of the mystery of life nascence and is one of the factors possibly explaining the life formation. Especially expressive is the function of adder as an awakener of male sexual function, his ability to extend the life. It was noted that adder is more related with the male sphere and man’s duties in initiating the life, and snake is attributed to the woman's world and its creative purpose, and the process of life appearance - birth giving, coming of the new life into the world. Snake was represented as an agent of Earth and the human world, transferring a part of her own powers to humans, a potency of the earthly vitality.
- Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai / Marija Gimbutienė. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. 163 p.
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
