LTEkonomikos globalizacija, tarptautinių prekybinių ir gamybinių santykių plėtra kasdien kelia vis didesnius kokybės reikalavimus. Rinkos dalyviai, reaguodami į šiuos pokyčius, ieško būdų ne tik užtikrinti, bet ir viršyti šiuos reikalavimus. Organizacijos yra nevaržomos pasirinkti, kaip siekti kokybės – diegti ISO 9000 serijos standartus ar taikyti visuotinės kokybės vadybos nuostatas. Visuotinė kokybės vadyba vertinama kaip viena efektyviausių organizacijos valdymo formų, o ISO 9000 serijos standartų populiarumą lemia operacinio organizacijos lygmens optimizavimo galimybės ir tarptautiniu mastu pripažįstamas sertifikatas, liudijantis organizacijos pastangas siekti kokybės. Tačiau ISO 9000 standartai dažnai yra ir kritikuojami – esą jie lemia biurokratijos apraiškas, bet ne tobulėjimą. Kritiką šiuo aspektu skatina ir tai, kad visuotinės kokybės vadybos teorija nereglamentuoja dokumentacijos būtinumo. Šio straipsnio tikslas – įvertinti, ar kokybės vadybos požiūriu dokumentai kuria pridedamąją vertę ar yra tik savitikslė, į sertifikato įgijimą orientuota veikla. [Iš leidinio]
ENEvery day the globalization of economics, the expansion of international trade and production relations are raising the requirements of higher quality. Reacting to these changes, the participants of the market are looking for the ways not only to ensure but also to transcend these requirements. Organizations are free to choose how to reach the quality – to instill the ISO 9000 series standards or to apply Total Quality Management regulations. Total Quality Management is estimated as one of the most efficient forms of organization management, and the popularity of ISO 9000 series standards is conditioned by the optimization possibilities of organization operating level and the internationally recognized certificate which proclaims the organization attempts to reach the quality. However, ISO 9000 standards are often criticized – purportedly they determine the manifestation of bureaucracy but not the improvement. Criticism on this aspect is fostered by the fact that the theory of general quality management does not regulate the necessity of documentation. The aim of the article is to assess whether the documents, from the quality management viewpoint, generate this surplus value or are only selfobjective activity towards obtaining the certificate. [From the publication]