Estetinis ir meninis ugdymas sportu

LTStraipsnyje nagrinėjama tema susijusi su meno plėtros problema, kuri postmodernistinės minties raidoje tapo gyvų diskusijų objektu. Daugiausia dėmesio skiriama sporto meninės raiškos ypatumams ir bandymui pagrįsti estetinio bei meninio ugdymo sportu metodologines prielaidas. Kadangi sporte, kaip ir šokio bei vaidybos mene, meninis ekspresyvumas kuriamas pasitelkiant kūno judėseną, sportą, šokį ir teatrinę vaidybą galima pagrįstai priskirti tai pačiai meninės raiškos sričiai, vadinant ją kūno kinestezės menais. Praėjus įvairias sporto simbolikos kompetencijos ugdymo fazes (nuo kūdikystės, ankstyvosios vaikystės, mokyklinio amžiaus ir jaunystės iki suaugusiųjų saviugdos) ir laipsniškai išmokus suvokti įvairias simbolių sistemas, pasiekiama brandi sporto simbolikos samprata, reiškianti, kad sporto simboliai tampa estetinėmis ir meninėmis vertybėmis. Daroma išvada, kad keturios meninės raiškos sritys -vizualieji menai, verbališkieji menai, muzika ir kūno kinestezės menai, apimantys visą meno pasaulį, suponuoja įvairių menų patirties kaupimo galimybę ir prisideda prie asmens, kaip kultūros interpretatoriaus, estetinio ir meninio ugdymo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Estetinis ir meninis ugdymas; Sportas; Kūno kinestezės menai; Sporto ir meno metaforika.

ENThe paper is devoted to the educational problems of the marginal sphere of aesthetic and artistic education, including art-like phenomena and sporting activity. In contrast to Wolfgang Welsch, who concludes that both sport and art (in the usual sense) are two kinds of art (now in its broad understanding), the artistic manifestation of sport is considered to be a branch of bodily-kinesthetic arts, because they (dance, theatre, and sport) share the material of expressiveness, i.e. body movements. It is showed that arts education, along with purely aesthetic functions, tends to appeal to metaphorical levels of artistic and aesthetic understanding, that is artistic activity as an integral part of our cognitive processes. The development of competence with sport symbols as well as sport symbol systems goes through distinct phases of growing individual: infancy, early childhood, school age, adolescence, and adulthood. A human gradually masters various symbol systems and achieves mature levels of sports symbols use, conceiving them as aesthetic and/or artistic values. So artistic education via multi-layered metaphorical discourse systems becomes one of the important principles of this education. Visual, auditory (or music), verbal, and bodily-kinesthetic arts comprise a full artistic realm which is a foundation for multiarts experiences and entails the possibility of aesthetic/artistic education of an individual as an interpreter of culture. [From the publication]