Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore

LTMonografijoje siekiama aptarti kitataučių įvaizdį XIX a. pabaigos- XX a. pirmos pusės lietuvių liaudies kultūroje, išsiaiškinti, kokie kitoniškumai labiausiai pastebimi folklore, pažinti šių personažų turinį, meninę jų paveikslo išraišką ir vertę. Knygoje atskleidžiama pasirinktų tyrinėti kitataučių personažų specifika lietuvių folklore, teritorinis paplitimas, aiškinamasi, kokiuose tautosakos žanruose atsiduria kitataučiai ir kiek įtakos jų traktavimui turi atskirų žanrų kanonai. Teigiama, kad lietuvių santykius su kitataučiais ir požiūrį į juos veikė istoriniai, politiniai, ekonominiai, kultūriniai, religiniai, socialiniai, psichologiniai veiksniai. Autorė konstatuoja, kad kitatautis tikrovėje - ne tas pats, kas kitatautis folklore. Kitataučio folklorinio paveikslo negalima suabsoliutinti ir manyti, kad tai lietuvių tautos nuomonė apie kitų tautybių žmones. Kita tauta vertinama remiantis savos tautos vertybių sistema. Daroma išvada, kad svetimtaučiuose folkloras pirmiausia pastebi kitoniškumus: tikybą, papročius, kitą socialinį sluoksnį, išvaizdą, kitakalbiškumą, temperamentą, būdo bruožus. Kadangi folkloras nemoka individualizuoti, jis piešia tipus, o ne charakterius, ir stereotipizuoja. Teigiama, kad į kitatautį folklore žiūrima kaip į svetimąjį - su nepasitikėjimu. Tai leidžia įtarti svetimą žmogų turint blogų ketinimų. Monografijoje konstatuojama, kad ir tautosakos kūriniai, ypač specifiniai, kurių vaizdai panašūs į tikrovę - mitologinės sakmės, pasakojimai, turėjo įtakos požiūriui į kitatautį tikrovėje.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Kitataučiai; Lietuvių folkloras; Lietuvos tautinės mažumos; Stereotipas; Įvaizdis; Folklore, stereotype; Image; Lithuania; Lithuanian Folklore; Minority; Strangers.

ENThe monograph aims to discuss the image of foreign characters in Lithuanian folk culture at the end of the 19th c. – in the first half of the 20th c., ascertain, which distinctive features are mostly observed in folklore, know the content of these characters, as well as the artistic expression and value of their image. The book reveals the specifics of selected foreign characters in Lithuanian folklore and territorial distribution, and examines which genres of folklore depict foreign characters and how much influence the canons of individual genres have on their treatment. Lithuanians’ relations with foreigners and their attitude towards them are supposed to have been affected by historical, political, economic, cultural, religious, social and psychological factors. The author states that a foreigner in reality is not the same as a foreigner in folklore. The folkloric image of a foreign character cannot be made absolute and considered to be the opinion of the Lithuanian nation about people of other nationalities. Another nation is evaluated with reference to the system of values of own nation. A conclusion is drawn that folklore primarily notices distinctive features in foreign characters, i.e. religion, customs, another social stratum, appearance, language, temperament, character traits. Since folklore does not individualise, it draws types, but not characters, and uses stereotypes. A foreigner is viewed in folklore as an alien – with distrust. This leads to suspicion that a foreigner has bad intents. The monograph states that folklore works, particularly specific ones, where images resemble reality, i.e. mythological sagas and stories, affected the attitude towards a foreigner in reality.