Regioniniai lietuvių etninės instrumentinės muzikos savitumai. XX a. pirmosios pusės tyrimai

LTStraipsnyje regioniniu principu nagrinėjama XX a. pirmosios pusės lietuvių etninio instrumentinio muzikavimo tradicija. XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje vis labiau plito dumpliniai ir kiti Europoje naudojami instrumentai, o su jais - populiarūs to meto šokiai: polka, valsas, mazurka ir pan. Naujoji instrumentinė tradicija vis labiau stūmė iš Lietuvos kaimo senuosius autochtoninius instrumentus ir jais atliekamą repertuarą. Straipsnyje bandoma nušviesti to laikotarpio instrumentinio muzikavimo situacijų Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Suvailcijoje ir Dzūkijoje, parodyti palaipsnį senųjų instrumentų ir senosios tradicijos nykimų. Pasitelkiant ne tik istorinių šaltinių bei rankraštinę, bet ir išsamių senųjų garso įrašų tyrimų medžiagą, siekiama aprėpti, apibėdinti ir palyginti visų keturių pagrindinių Lietuvos regionų instrumentinį muzikavimą. Aptariami Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Dzūkijoje tuo metu naudoti instrumentai, atskleidžiami atlikimo panašumai ir skirtumai, ansamblinio muzikavimo ypatumai, muzikanto asmenybės vaidmuo išsaugant ir net gaivinant senąją tradiciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Regionai; Instrumeninė muzika; XX a. pirmosios pusės tyrimai; Regions; Intrumentical music; Study of the Situation in the 1st Half of the 20th C.

ENThis article examines Lithuanian ethnic instrumental playing tradition of first half of the twentieth century under regional principle. At the end of the nineteenth century - in the first half of the twentieth century, organ and other instruments used in Europe were increasingly spreading in Lithuania, and with them - popular dances of the day: polka, waltz, mazurka, and so on. New instrumental tradition was increasingly pushing old autochthonous instruments and the played repertoire from Lithuanian villages. This article attempts to shed light on the instrumental playing situation in Highlands, Samogitia, Suvalkija and Dzūkija of that period, to show gradual decline of old instruments and traditions. It is a try to span, summarize and compare instrumental playing of all four major regions of Lithuania not only through historic records and manuscripts, but also detailed studies of old audio material. The instruments used in Samogitia, Suvalkija and Dzūkija in those days are discussed, similarities and differences in performance, features of ensemble playing, role of musician's personality in preserving and even reviving the old tradition are revealed.