LTEkonomikų atvirumo didėjimas skatina dėmesį skirti kultūrai ir jos poveikiui žinių ekonomikos raidai. Šiuo tikslu Lietuvoje atliktas žvalgomasis aukštųjų mokyklų studentų (dieninių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų formų) kultūrinių vertybių tyrimas. Analogiški žvalgomieji tyrimai atliekami dar keliose užsienio valstybėse tarptautiniams palyginimams, analizei ir apibendrinimui. Straipsnyje nagrinėjamos studentų kultūrinės vertybės, prioritetai ir jų poveikis žinių visuomenės vystymosi pokyčiams globalizacijos sąlygomis. Remiantis G. Hofstede nacionalinių kultūros dimensijų metodika, analizuojama, kokiais būdais kultūra veikia individų elgesį ir lemia žinių visuomenės vystymąsi. Tyrime nustatyti studentų kultūriniai indeksai skirtingose studijų formose (galios distancijos, individualizmo / kolektyvizmo, vyriškumo / moteriškumo, neapibrėžtumo vengimo ir ilgojo laikotarpio orientacija) ir apibūdintas jų poveikis žinių visuomenės raidai Lietuvoje. Nustatytos kultūrinės vertybės (individualizmas, didelė galios distancija, stiprus neapibrėžtumo vengimas, aukštas vyriškumo laipsnis) tiesiogiai veikia atskirų darbuotojų, jų grupių ar organizacijų elgseną, lemdamos jų motyvaciją ir veiklos produktyvumą. Šios vertybės rodo, kad šalyje reiškiasi tiek materializmo (didelė galios distancija, stiprus neapibrėžtumo vengimas, aukštas vyriškumo / moteriškumo laipsnis), tiek postmaterializmo kultūros (individualizmo, lyginant su kolektyvizmu, augimas) bruožai.
ENExpansion of openness of the economies stimulates the attention to be drawn towards culture and its impact on the development of knowledge-based economy. To this end, a pilot study on cultural values of students from high schools (full-time, evening and extramural study forms) was carried out in Lithuania. Similar pilot studies are being carried out in several foreign countries for international comparisons, analysis and generalization. This article deals with cultural values, priorities of students, and their impact on the development changes of knowledge-based society under conditions of globalization. According to the methodology of national cultural dimensions by G. Hofstede, there is an analysis on how culture influences the behavior of individuals and determines the development of knowledge-based society. Cultural indices of students within different forms of study have been determined during the study (power distances, individualism / collectivism, masculinity / femininity, avoidance of uncertainty and long-term focus) and their impact on the development of knowledge-based society in Lithuania have been described. Indicated cultural values (individualism, high power distance, avoidance of strong uncertainty, high degree of masculinity) directly affect behavior of individual employees, groups or organizations governing their motivation and productivity of activities. These values indicate that the features of both materialism (high power distance, avoidance of strong uncertainty, high degree of masculinity / femininity) and post-materialism culture (growth of individualism compared with collectivism).