Panevėžio mokytojų seminarija : lietuvių kalbos dėstymo pradžia 1872–1873 metais

LTStraipsnyje, remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenimis, siekiama nusakyti lietuvių kalbos disciplinos steigimo Panevėžio mokytojų seminarijoje peripetijas, pačių mokinių dėstymo eksperimentą, mokytojo paieškas, nustatytą pamokų skaičių ir algos dydį, Rusijos administratorių lietuvių kalbos sampratą ir įvardijimą. Nerasdama lietuvių kalbos mokytojo, Panevėžio mokytojų seminarijos pedagogų taryba turbūt apie mėnesį (1873-ųjų sausį) eksperimentavo -- vienuolika gimtakalbių lietuvių laisvu nuo pamokų metu mokė kitus mokinius savo kalbos. Eksperimentą sustabdė Švietimo ministras grafas Dmitrijus Tolstojus. Vėliau buvo surastas karo inžinierius, apskrities iždininkas Zacharijus Liackis. Jis ėmė dėstyti lietuvių kalbos po tris pamokas per savaitę, nors kartu tebedirbo ir iždininku. Rusų administratoriai nenorėjo ir nemokėjo atskirti lietuvių (aukštaičių) ir žemaičių tarmių, nebuvo apsisprendę, kaip jas vadinti -- kalba ar tarme (tarmėmis). Liackis subtiliau suprato žemaičių ir aukštaičių kalbėjimo skirtumus -- sakėsi mokąs tik lietuvių (aukštaičių), ne žemaičių tarmę -- tad jo dėstymo laikotarpiu (1873--1895, 22 metus) niekas ir negalėjo mokyti žemaitiškai.Reikšminiai žodžiai: Kirilika; Žemaičiai.

ENThe pedagogical council of the Panevėžys teachers training seminary could not find a teacher for Lithuanian at the very beginning of its operation in 1872. therefore it was permitted to conduct an experiment - eleven students who spoke Lithuanian fluently seem to have taught Lithuanian to other students for approximately a month (January of 1873). the experiment was stopped by the Russian minister of education Count Dmitrij Tolstoj. later a teacher was found - Zacharij liackij, a military engineer, and a treasurer of the Panevėžys district. He began teaching Lithuanian three times a week, and received an annual 400 ruble salary. russian administrators did not want to and could not distinguish between the Highland and lowland dialects of lithuanian. they were uncertain as to whether to name them a language or a dialect. Liackij had acquired a more subtle comprehension of the way Highlanders and lowlanders spoke - he claimed he knew the Highland Lithuanian dialect himself, and was ignorant of the lowland one. [From the publication]