Simono Daukanto Rubinaitis Peliūzė : vertimas ir adaptavimas

LTStraipsnyje analizuojamos Daukanto "Rubinaičio Peliūzės" vertimo intencijos. Siekdamas pritaikyti prie savo skaitytojo gyvenamosios kultūrinės aplinkos vertėjas nuosekliai adaptavo daugelį tikrinių daiktavardžių, taip pat adaptavo originalo tekstą. Daukantas taip pat adaptavo ir kalbą, religijos pakraipą, kai kuriuos istorijos įvykius, tam tikras buities realijas. Tai rodo vertėjo intenciją tekstą padaryti artimesnį skaitytojui. Vertėjas vengė pažodinio vertimo - originalo sakiniai modifikuoti juos sutrumpinant arba išplečiant. Daukantas nevengė žodžių etimologizavimo, užsiminė apie lietuvių bendrinės kalbos svarbą. Prūsiškų ir latviškų žodžių vartojimas atspindi istorinius Daukanto bendrinės kalbos kūrimo principus. Iš lingvistinės vertimo analizės išryškėjo, kad Daukantas vertimo tekstą adaptavo ne tik semantiniu (keisdamas referentines žodžių reikšmes), bet ir pragmatiniu (keisdamas žodžių konotaciją) lygmeniu. Taip atsispindi jo subjektyvus požiūris į verčiamą tekstą: siekis vartoti savos šnektos žodžius, rašyti vaizdinga, gryna kalba. Adekvačios sintaksinės žodžių reikšmės vertime beveik neišlaikytos. Vertėjo pasirinktos gimtajai šnektai būdingos prielinksninės, dalyvinės, padalyvinės, pusdalyvinės konstrukcijos padėjo išvengti pažodinio vertimo bei vokiečių kalbos sakinio struktūros. Pasitaiko vertimo klaidų. Kai kuriose vietose maišyta įvardžių giminė, ypač kai vokiečių kalbos daiktavardis ir lietuviškas atitikmuo yra skirtingos giminės. Kita vertus, rankraštis rašytas ne Daukanto ranka, tad neatmestina tikimybė, jog klaidų galėjo būti padaryta ne tik jo paties, bet ir perrašinėtojo.Reikšminiai žodžiai: Vertimo strategija; Pritaikymas vietinei kultūrai; Strategy of translation; Adaptation to local culture.

ENThe article discusses translation intentions of "Rubinaičio Peliūzės" by Daukantas. In order to adjust to the home cultural environment of his reader, the translator consistently adapted most of proper nouns, as well as adapted the original text. Daukantas also adapted the language, religious deviation, some historical events and certain realities of everyday life, too. This reflects the intention to set the translated text closer to the reader. The translator avoided word for word translation - the original sentences have been modified by their shortening or enlarging. Daukantas did not avoid the etimologization of words, touched on the importance of the appellative Lithuanian language. The use of Prussian and Latvian words reflects the principles for historic development of appellative language of Daukantas. Linguistic analysis of the translation showed that Daukantas adapted the translation of the text not only on semantic (changing reference values of words), but also on pragmatic (changing connotations of words) level. This reflects his subjective attitude towards the translated text: the attempt to use his own dialect words, write in a beautiful, pure language. Adequate syntactic meaning of words is not almost kept in the translation. Prepositional, participial, verbal adverbial, half-participial constructions characteristic to the native dialect and selected by the translator helped to avoid word for word translation and the sentence structure of German language. Sometimes a translation error occurs. In some places, gender pronouns have been mixed, especially when the German noun and Lithuanian equivalent are of a different gender. On the other hand, a manuscript has not been written by hand of Daukantas, so the possibility cannot be discounted that mistakes could be made not only by himself, but also by the scribe.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies