Lietuvių baletas : nuo romantinių šešėlių iki šiuolaikinių ritmų

LTRemdamasis baleto spektaklių siužetų pokyčiais, autorius analizuoja lietuvių baleto istoriją nuo šio meno Lietuvoje pradžios iki šių dienų. Originaliems lietuviškiems baletams įkvėpimo semtasi visų pirma iš pasakų, legendų, remtasi stilizuota liaudies kūrybos samprata. XX a. viduryje Lietuvos meninei kultūrai pradėjus aktyviau ieškoti sąsajų su tautos istorija bei nūdiena, šios paieškos atsispindi ir balete. Šalia pasakų ir legendų, kurių temos ar siužetai buvo pasitelkiami kuriant baletus, Lietuvos choreografijos istorijoje pastebima ir kita, kad ir nelabai gausi tendencija, daugiau dėmesio kreipianti į socialines bei politines aktualijas. Baleto raida konkrečią istoriją pasakojantiems spektakliams XX a. antroje pusėje nebuvo palanki, todėl kurį laiką mėginta kurti siužetus-alegorijas, atsietas nuo konkretaus laiko bei vietos, bet su aiškiais politiniais aspektais. XX a. paskutiniuoju dešimtmečiu Lietuvoje pradėti kurti baletai, besiremiantys pasaulinės literatūros klasikos kūriniais. Autoriaus teigimu, pastaruoju dešimtmečiu Lietuvos kompozitorių sukurti baletai pastebimai nutolo nuo siužetiškumo, siekė perteikti herojų būsenas ir jausmus, nesusaistytus nuoseklaus pasakojimo. Koliažinis principas, naudojamas daugelyje šiuolaikinio meno šakų, būdingas ir choreografijos menui. Todėl šiandien, mąstant apie choreografijos meno perspektyvas, vertėtų kalbėti ne apie siužeto, bet apie vidinės, muzikinės dramaturgijos reikšmę baleto ar šokio spektaklio kaip teatrinio kūrinio vientisumui, siužetą suvokiant kaip motyvuotą, meniniu požiūriu argumentuotą spektaklio prasmių dinamiką.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių baletas; Šiuolaikinis Lietuvos šokis; Choreografija.

ENBallet critic and art scholar Helmutas Šabasevicius analyses the history of Lithuanian ballet from its inception to the present day according to changes in ballet plots. At the end of this historical overview, the author sums it up: “In the last decade, ballets written by Lithuanian composers have become conspicuously less plot-oriented, and the states and feelings of their characters are frequently conveyed without constraints of coherent story-lines. The collage principle, rampant in many forms of contemporary art, is also current in the art of choreography – it allows most Lithuanian choreographers to express their favourite ideas of meaning and plasticity through combinations of various musical episodes without a unifying stylistic and dramatic framework. Therefore, when we think about trends of choreographic art today, we should not so much talk about the significance of plot, but rather about the relevance of intrinsic, musical structure to the unity of ballet or dance performance, while understanding plot as motivated, artistically sound dynamics of the semantic aspect of performance”. [From the publication]