Литовское культурно-просветительское движение на белорусско-литовском пограничье в 1920-1939 гг. в оценках местной польской администрации

LTŠis darbas parengtas remiant Baltarusijos respublikiniam fundamentalių tyrinėjimų fondui. Autorius straipsnyje mėgina nušviesti lietuviškų kultūros ir švietimo organizacijų, privačių mokyklų, lietuvių kunigų veiklą baltarusių – lietuvių paribyje pagal tai, kaip ji atspin- dima apskričių ir vaivadijos lygio lenkų administracijos atitinkamuose dokumentuose. Panaudoti įvairūs šaltiniai (pirmiausia iš Baltarusijos, taip pat Lietuvos bei Lenkijos archyvų), kurių daugelis pirmą kartą pateko į mokslinę apyvartą. Atskirų mokyklų, bibliotekų, Šv. Kazimiero bei „Ryto“ draugijų ratelių veikla parodyta lietuvių judėjimo visame Vilniaus krašte kontekste. Nusistatęs svarbiausias darbo kryptis ir išanalizavęs dokumentus autorius atskleidė nuotaikas ir pažiūras, vyraujančias tarp lietuvių kunigų, mokytojų, kultūros bei švietimo organizacijų žemutinių grandžių vadovų. Nors panaudoti šaltiniai yra subjektyvaus pobūdžio, juose nėra rimtos tarpkonfesinių ir tarpetninių santykių baltarusių–lietuvių paribyje analizės, jie leidžia daryti kai kurias išvadas dėl nagrinėjamų problemų. Lietuvių ir lenkų santykiai nušviečiami susiejus su įtemptais tarpvalstybiniais Lenkijos santykiais su Lietuva laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų, tada egzistavusiais visuomenėje stereotipais. Archyviniai dokumentai patvirtina, kad lenkų valdžia labai neigiamai vertino lietuviškąjį judėjimą. Lenkų valdininkai vienareikšmiškai traktavo jį kaip ardomąjį, nukreiptą prieš Antrąją Lenkijos Respubliką. Būtent tuo jie ir grindė savo represines priemones lietuvių atžvilgiu. Antra vertus, Vilniaus krašto lietuvių visuomenei Lenkija buvo svetima valstybė.Ypač įtempti lenkų ir lietuvių santykiai buvo paribio (taip pat lietuvių–baltarusių) vietovėse. Vietinių lietuvių gyventojų tautinio sąmoningumo lygis baltarusių–lietuvių paribyje dėl nedidelio jų skaičiaus ir kai kurių kitų priežasčių liko žemas. Todėl ten kultūrinė bei šviečiamoji veikla neįgijo masinės bazės, išskyrus Lydos, Gardino ir Breslaujos (Braslavo) apskritis, kuriose buvo stiprios lietuvių organizacijų pozicijos. Aktyviai veikiant Šv. Kazimiero draugijos skyriams, „Ryto“ rateliams ir bibliotekoms nors ir lėtai, bet tvirtėjo lietuvių tautinė savimonė, siekis išsaugoti savąją kultūrą bei kalbą. Lenkijos valdžios įstaigos ir politinės jėgos traktavo paribio žemes išimtinai kaip arealą lenkų kultūrai įtvirtinti. Todėl dargi nežymi lietuvių organizuoto judėjimo aktyvizacija sukėlė neadekvačią Lenkijos valdžios organų, kurie ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje jį faktiškai sutriuškino (tai turėjo neigiamų padarinių, ypač paribio vietovėse) reakciją. Straipsnyje taip pat pateikta medžiaga apie lietuvių ir baltarusių sambūvį. Jų tarpusavio bendravime vietiniu lygmeniu pasireiškęs atšalimas, kuris vis dėlto nevirto priešiškumu, paaiškinamas baltarusių–lietuvių politinių santykių pokyčiais, glaudaus bendradarbiavimo tarp baltarusių ir lietuvių tautinių judėjimų nebuvimu, lietuvių tautybės gyventojų problemų nepaisymu Vakarų Baltarusijos komunistų partijos veikloje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kultūros švietimo draugijos; "Rytas"; "šv. Kazimiero draugija"; Lietuviai Baltarusijoje; Lietuvių-baltarusių paribys; Tautinės mažumos; Tautiniai santykiai; Lietuvių-lenkų santykiai; Lenkijos istorija 1918-1939 m.; Lenkijos tautinė politika.

ENThis paper was prepared under the support of Byelorussian National Fundamental Research Fund. The author of the article aims to highlight activities of Lithuanian cultural and educational organisations, private schools, and priests in territories next to Lithuanian Byelorussian boarder on the basis of its reflection in the appropriate documents of Polish administrations of counties and voivodeships. The author used various sources (first of all from Byelorussian, and also Lithuanian and Polish archives); the most of them got to the hands of scientists for the first time. Activities of individual schools, libraries. St. Kasimir, and “Rytas” society circles is shown in a context of the Lithuanian movement in all Vilnius region. After setting the main directions of work and analysing the documents the author disclosed moods and attitudes prevailing among Lithuanian priests, teachers, and lower level managers of culture and education organisations. Though the sources used are those of subjective nature – they do not present any important data of inter-confessional or inter-ethnic relations at Lithuanian-Byelorussian boundary – they allow making some conclusions in regards to the problems analysed. Relationship between Lithuanians and Polacks are highlighted in consideration of strained relationship inter-state relations of Lithuania and Poland in-between two word wars, and stereotypes of then public. Archive data confirm that Polish government extremely negatively evaluated the Lithuanian movement. Polish bureaucrats unambiguously treated it as destructive movement aimed at the Second Republic of Poland, and based all repressive means against Lithuanians on this idea. On the second, Poland was foreign country for the community of Lithuanians of Vilnius region.