Vilniaus bastioniniai įtvirtinimai XVII-XVIII amžiuje

LTŠiame straipsnyje siekiama, pasiremiant negausiais ikonografiniais, istoriniais šaltiniais, istorinių bei archeologinių tyrinėjimų duomenimis, rekonstruoti Vilniaus gynybines sistemos koncepciją ir jos materialiąją išraišką XVII a. viduryje, naujųjų laikų gynybinių įtvirtinimų raidą po esminių Vilniui XVII a. vidurio įvykių iki XVIII a. pabaigos. Atrodo, kad karo inžinieriaus F. Getkanto 1648 m. projekte buvo numatyta apjuosti miestą dvigubu bastioninių įtvirtinimų žiedu. Pirmasis gynybinių pylimų žiedas buvo įrengtas miesto centrinę dalį juosusios gynybines sienos komplekso priešakyje. Tiksli jo konfigūracija ir atskirų dalių lokalizavimas kol kas nėra aiškus. Šių pylimų buvimą iš dalies patvirtina ir archeologijos duomenys. Į pirmąją bastioninių įtvirtinimų liniją buvo įjungiami ir mūriniai pastatai. XVII a. antrojoje pusėje - XVIII a. pradžioje šių pylimų vieta apgyvendinta. Antrasis bastioninių įtvirtinimų žiedas juosė priemiesčius ir pilių prieigas. Tikėtina, kad šis gynybinis žiedas bent iš dalies pakartojo ankstesnes miesto prieigų gynybines kontroles sistemos konfigūraciją. Ruošiantis XVII a. vidurio karui su Maskva, matyt, buvo sumanyta įrengti visiškai Vilnių juosiančią bastioninių įtvirtinimų liniją. Sių darbų, veikiausiai, nebuvo spėta užbaigti. Ateities tyrimai parodys, ar masinių kapų kartografavimo metodas, bandant atsekti apytikrį antrojo bastioninio žiedo neišlikusių dalių lokalizavimą, pasiteisina.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus bastioniniai įtvirtinimai; 17 amžius; 18 amžius; Gynybinė sistema; Pirmasis ir antrasis gynybinis žiedas; Pylimai; Karas su Maskva; Masiniai kapai; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Vilnius bastion fortifications; 17-18th cent.; Defensive system; The first and the second defensive ring; Ramparts; A war with Moscow; Massive graves; Vilnius; Bastioniniai įtvirtinimai; Vilnius; Bastion fortifications.

ENIn 1648 the modernization of defensive system of Vilnius town had been started. Preparing for a war with Moscow, it was planed to ring the capital of Great Duchy of Lithuania with bastion fortifications. The best source to reconstruct new concept of defense is 1737 plan of Vilnius. The facts states that Vilnius was surrounded by two lines of defensive fortifications. The first line was equipped opposite the defensive town wall and served as reinforcement of this complex. In the second half of 17th and in the beginning of 18th centuries these bastion fortifications were urbanized - they were divided into plots. Their relations are not clear with former additional fortifications of defensive wall. The second line (the ring) of bastion fortifications were equipped distantly the center of town. This line surrounded the territories of suburbia and access to the castles. Hypothetically we suppose the second defensive ring at least repeated the configuration of former defensive control system. In the second half of 17th century equipped the second line of bastion fortifications could differ from depicted one in 1737 plan of Vilnius. Supposedly, Vilnius was planed to ring by solid fortification of bastions.It is certainly true that till attacking the town by Moscow army the works was not finished. Hypothetical sections have been attempted to reconstruct by mapping burial grounds with massive graves of the middle of the 17th and 18th centuries. The fact states that people were massively buried in the surrounding of unusable or unequipped fortifications. The burial sites of victims of war and epidemic in the surrounding of fortification could influence the establishment of town graveyards at the end of 18th century till the beginning of the 20th century. The ramparts were reconstructed in 18th century. Single fortifications were located and in open sites out of town. It is essential for further research and safeguarding of bastion fortifications as intellective development of Polish-Lithuanian state. [From the publication]