Teismo sprendimo bankroto byloje pripažinimas kitoje Europos Sąjungos šalyje narėje

LTStraipsnyje tyrinėjamas Europos Sąjungos (toliau - ES) šalies narės teismo sprendimo iškelti bankroto bylą ir teismo sprendimų iškeltoje bankroto byloje pripažinimas ir vykdymas kitoje Europos Sąjungos šalyje narėje. Atskleidžiami teismo sprendimo bankroto byloje pripažinimo principai, tokio pripažinimo paskirtis ir tvarka ES. Šiuos klausimus reglamentuoja 2000 m. gegužės 29 d. ES Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000, dėl to straipsnyje daug dėmesio skiriama jo analizei ir taikymo praktikai. Reglamente įtvirtinta principinė nuostata, kad teismo sprendimas bankroto byloje pripažįstamas kitoje ES šalyje narėje savaime, be specialių procedūrų. Tačiau tai dar nereiškia, kad visais atvejais kiekvienas teismo sprendimas bankroto byloje besąlygiškai bus pripažintas ir vykdomas, nes net ir pripažinus teismo sprendimą Reglamente yra nustatytos tokio teismo sprendimo pripažinimo peržiūrėjimo sąlygos. Be to, byloje suinteresuotam asmeniui siekiant, kad teismo sprendimas būtų ne tik pripažintas, bet ir privalomai vykdytinas jį pripažįstančioje ES šalyje narėje, reikia pareikštine tvarka kreiptis į kompetentingą instituciją (Lietuvoje - į Apeliacinį teismą) dėl šio sprendimo vykdymo, pateikiant Reglamento ir CPK nustatytus formos, turinio ir priedų reikalavimus atitinkantį prašymą. Jeigu toks tinkamas prašymas pateikiamas, kitos ES šalies narės teismo sprendimą Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi turi būti leidžiama vykdyti netikrinant Reglamente nustatytų nepripažinimo pagrindų.Jeigu suinteresuotas asmuo bankroto byloje prašo peržiūrėti nurodytą nutartį įrodinėdamas Reglamente nurodytus nepripažinimo pagrindus, tai Lietuvos apeliacinis teismas patikrina nepripažinimo pagrindų buvimą dėl konkretaus teismo sprendimo. Straipsnyje analizuojami teismo sprendimo bankroto byloje nepripažinimo pagrindai, ypač viešosios tvarkos samprata, jos ribos, šiais Reglamento taikymo aspektais analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo suformuota praktika išnagrinėtose bylose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bankroto byla; Insolvency proceedings.

ENThe article analyses the judgment of EU member court to open insolvency proceedings and the recognition and enforcement of these judgments in another EU member state. The main principles of the recognition of court judgments in insolvency cases as well as the purpose and the procedures of the recognition in the European Union are disclosed in this article. These issues fall inside the scope of application of the Regulation 1346/2000, therefore, the author of the article pays a great attention to the theoretical analysis of this Regulation and its application in judicial practice. Although the court decision in insolvency proceedings is automatically recognized in another EU member state (without any additional procedures required), it does not necessarily mean that any decision in insolvency proceedings will be implicitly recognized and enforced in all cases. If a person concerned in particular lawsuit seeks the court judgment to be compulsory enforced in the EU . Doctoral Student, Department of Civil Process of Faculty of Law of Mykolas Romeris University. member country, which recognizes this decision, it is required to appeal to a competent institution (in Lithuania - Court of Appeal) for the enforcement of the particular judgment. The application letter to the competent institution should be prepared in accordance with the requirements stated in the Regulation and Civil Process Code concerning form, content and supplements of the application. If the application is properly presented, it should be allowed to enforce the court judgment of another EU member country without revising the repudiation elements stated in the Regulation.However, if a person concerned in particular insolvency lawsuit requests to revise the particular decree proving the repudiation elements stated in the Regulation, the Court of Appeal of Lithuania verifies the existence of repudiation fundamental principles due to specific judgment. The article analyses the fundamental principles of non-recognition of judgments in insolvency proceedings, particularly concerning the conception and range of public policy. Based on such practical issues of the application of the Regulation, the author analyses the settled practice in insolvency lawsuits solved by the Court of Justice of the European Communities. [From the publication]