Mokinių savivalda - "aktyviosios mokyklos" patirtis

LTStraipsnyje kalbama apie savivaldos teoriją ir praktiką "aktyvioje mokykloje" XIXa. pabaigoje - XXa. pradžioje. Lyginamuoju aspektu analizuojama atskirų mokyklinių sistemų savivaldos praktika, pateikiami teoriniai pagrindai, kuriuose savivalda nagrinėjama įvairiais aspektais: psichologiniu, pedagoginiu, istoriniu. Analizuojamos šiuolaikinės mokyklinės savivaldos ištakos. Nurodoma, kad mokinių savivalda besiplėtodama nuėjo ilgą istorinės raidos kelią - nuo atskirų elementų antikoje iki suklestėjimo XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje Vakarų Europoje ir JAV naujųjų mokyklų praktikoje. Dauguma straipsnyje apžvelgiamų autorių pabrėžė, jog savivalda būtina asmenybei ugdyti ir mokyklos kaitai. Savivaldos problemos aptartos Tarptautiniame dorovinio auklėjimo suvažiavime (1934 m.), Tarptautiniame švietimo biure (1933-1934 m.). Tirtas vaikų grupės gyvenimas, kurtos grupių teorijos (J. Varendonckas, A. Ferjeras, R. Kuzinė ir kt.), kuriomis naudotasi kuriant teorinius savivaldos pagrindus. Savivaldos praktikos pradžia siejama su mažamečių nusikaltėlių ugdymu. Vėliau įvairių valdymo formų savivalda plėtojama naujųjų mokyklų praktikoje. Diegiant savivaldą mokyklos praktikoje, ryškėjo ne tik jos pranašumai, bet ir trūkumai, pavojai. Diskutuotas mokytojo vaidmuo savivaldos sąlygomis. "Aktyviosios mokyklos" idėjos savivaldos klausimais atsispindėjo ir Lietuvos pedagogų ieškojimuose 1918-1940 metais.Reikšminiai žodžiai: Savivalda; Savivaldos raida; Akytvioji mokykla.

ENThe article discusses the theory and practice of self-government in an “active school” of the end of the 19th – the beginning of the 20th c. From a comparative perspective, the article analyses self-government practices of some scholastic systems, delivers theoretical background that analyse self-government from various aspects: psychological, pedagogical, and historical. The article describes the sources of contemporary scholastic self-government and emphasizes that scholastic self-government passed a long way of historical development: from separate elements in ancient schools to the bloom in new schools of the end of the 19th- the beginning of the 20th c. in the West Europe and the USA. The most of authors reviewed in the article highlighted that self-government is essential element of the development of personalities and schools. Self-government problems were discussed at the International Conference of Moral Education (1934) and International Education Bureau (1933-1934). Various institutions researched life of children groups and developed theories (J. Varendonck, A. Ferjer, R. Kuzin and others) used for the creation of theoretical background for self-government. The beginning of self-government practice is related to the education of juvenile criminals. Later, various self-government forms were used in new schools, what disclosed not only its advantages, but also shortcomings, and threads. The role a teacher in self-government conditions was discussed. The ideas of “active school” on the issue of self-government were reflected in searches of Lithuanian pedagogues of 1918-1940.