Jono Bretkūno Postilės (1591) sklaidos istorija : egzemplioriai Krokuvoje

LTStraipsnyje tiriami Krokuvoje saugomi Jono Bretkūno Postilės (1591) egzemplioriai - daugiausia dėmesio skiriama proveniencijai, buvusių savininkų intencijoms bei išoriniams knygos elementams: būklei, paginacijos klaidoms, įrišimui. Trys Postilės egzemplioriai į Krokuvą pateko XIX amžiuje: 1) pirmąjį įsigijo Jogailos biblioteka 1869 m.; 2) antrasis atvežtas kartu su Kunigaikščių Czartoryskių biblioteka 1876 m.; 3) trečiasis - kartu su Emeryko Hutten-Czapskio biblioteka 1894 m. . Jogailos biblioteka Postilės egzempliorių įsigijo dėl bibliotekos direktoriaus Karolio Estreicherio sumanymo rinkti poloniką ir kurti nacionalinę biblioteką. Plati polonikos samprata, paremta kalbos, teritorijos, turinio ir etniniais kriterijais, sąlygojo poreikį komplektuoti ir lietuviškas knygas. Domėjimasis senosiomis lietuviškomis knygomis Krokuvoje susijęs su politiniais, ekonominiais ir socialiniais Lietuvos ir Lenkijos santykiais. Visi trys egzemplioriai ilgą laiką turėjo būti saugoti bibliotekose. Įrišimas rodo jų sąsają su Karaliaučiaus pilies biblioteka. Kietviršiai trauktì balinta veršio oda, viršeliai dekoruoti įrankiais, naudotais Karaliaučiaus knygrišių nuo XVI a. II pusės: plokštele su Prūsijos kunigaikščio herbu, rulete su Reformacijos pradininkų portretais medalionuose ir įrašais " MA · L" , " IO · H", "ERA", "PHIL" keturkampiuose rėmeliuose bei reta rulete su Biblijos siužetais. Nė vienas egzempliorius nėra buvęs kunigo ar namų knyga: jie nesudėvėti, nėra ir kunigams būdingų rankraštinių įrašų. Taigi jie antikvarų bei kitų asmenų gauti ne iš pagrindinių liuteroniškos Postilės vartotojų kunigų.Reikšminiai žodžiai: Sklaidos istorija; Egzempliorius; Proveniencija; History of distribution; Surviving copy; Inscriptions.

ENThe article analyses copies of Postilla by Jonas Bretkūnas (1591) stored in Krokuva. The greatest attention is paid on provenience, intentions of former owners, and external elements of the book: the state, pagination mistakes, and binding. The copies of the Postilla reached Krokuva in the 19th c.: 1) the first one was acquired by Jogaila library in 1869; 2) the second was brought together with the library of Dukes Czartoryskiai in 1876; and 3) the third one came together with the library of Emeryk Hutten-Czapski in 1894. Jogaila library acquired the copy of Postilla due to idea of the library director Karolis Estreicher to collect polonics and create national library. Broad concept of polonics, based on linguistic, territorial, content, and ethnic criteria, conditioned the need to collect also Lithuanian books. In Krokuva, interest in old Lithuanian books was related to political, economic, and social relationship between Lithuania and Poland. All three copies should have been stored in libraries for a long time. Hard covers were covered by whitened calf leather and decorated by tools used by Konigberg bookbinders from the second half of the 16th c.: a plate with a coate of arm of Prussian Duke, roulette with portraits of the initiators of reformation in medallions and records “MA · L”, “IO · H”, “ERA”, “PHIL” in square frames, and roulette with images of the Bible stories. None of the copies belonged to a priest or a household: they are not worn out, do not have any manuscript notes characteristic to priests. Thus, they were obtained by antiquaries and other persons from other places that the main users of Lutheran pastillas – priests.

• Komunikacija / Communication
• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies