Rzeczypospolite szlachty litewskiej (schyłek wieku XVI - pierwsza połowa XVII wieku)

LT1569 m. tarp Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasirašyta Liublino unija sąlygojo Abiejų Tautų Respublikos atsiradimą. Šis pavadinimas buvo dviprasmiškas atsižvelgiant į dėl bendros valstybės, o kartu ir dėl bendros visuomenės sampratos iškylančius ypatumus. Vis dėlto egzistavo du skirtingi politiniai subjektai, kurie formavo Abiejų Tautų Respubliką, t. y. Lenkijos Karalystė ir Lietuva su jose gyvenančiomis tautomis. Šiems politiniams subjektams nusakyti būdavo vartojamas ne vienas terminas, kuris galėjo turėti daugiau nei vieną reikšmę. Henrykas Wisneris analizavo Karūnos ir lenkiškas terminus, kurie galėdavo būti siejami su visa Abiejų Tautų Respublika, tik su Lenkijos Karalyste ar net tik su Lietuva. Autorius taip pat nagrinėjo, kas būdavo apibrėžiama kaip lietuviškas. Ypatingai svarbu pažymėti Henryko Wisnerio nagrinėtą klausimą, kas buvo vadinama tėvyne. Autorius prieina prie galutinės išvados, kad Lietuvos kilmingieji jautėsi turį autonomiją nuo Lenkijos Karalystės kilmingųjų, tačiau tuo pačiu metu jautėsi esą Abiejų Tautų Respublikos dalimi. Nors Lietuvos kilmingųjų tėvynė buvo LDK, tačiau jie formavo ir bendros tėvynės idėją. Šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad bendros tėvynės samprata, jų manymu, apėmė visą Abiejų Tautų Respubliką, o ne tik vieną Lenkijos Karalystę. Kitais žodžiais tariant, lietuvis tuo pačiu metu buvo tiek Lenkijos, tiek Lietuvos kilmingasis, o jo tėvynė buvo Abiejų Tautų Respublika ir LDK, tačiau ne Lenkijos Karalystė.Reikšminiai žodžiai: 1569 m. Liublino unija; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lenkijos Karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika; Lietuviai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Respublika; Politinė tauta; Tėvynės sąvoka; Šlėkta; Commonwealth of Two Nations; Lithuanian nation; Lithuanian nobles; Motherland; Polish Crown; Politic nation; Republic of Lithuania; The Commonwealth of Two Nations; The Grand Duchy of Lithuania; The Lublin Union of 1569.

ENThe Union of Lublin signed between the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania in 1569 established the Polish-Lithuanian Commonwealth. This title was ambiguous with regard to the peculiarities originating due to the concept of a common state as well as common society. However, two different political subjects existed, which formed the Polish-Lithuanian Commonwealth, i.e. the Kingdom of Poland and Lithuania with their peoples. These political subjects were denoted by more than one term with more than one meaning. Henryk Wisner analysed the terms Crown and Polish that could be related to the entire Polish-Lithuanian Commonwealth, only to the Kingdom of Poland or only to Lithuania. The author also investigated what was defined as Lithuanian. It is particularly important to note the question of a homeland, which was also explored by Henryk Wisner. The author finally draws a conclusion that the Lithuanian nobility felt autonomous from the nobility of the Kingdom of Poland; however, they felt belonging to the Polish-Lithuanian Commonwealth. Although the nobility of Lithuania considered the Grand Duchy of Lithuania to be their homeland, they also formed an idea of a common homeland. It is noteworthy that, according to them, the concept of a common homeland covered the Polish-Lithuanian Commonwealth, and not just the Kingdom of Poland. In other words, a Lithuanian belonged at the same time to the nobility of Poland and the nobility of Lithuania, while his homeland was the Polish-Lithuanian Commonwealth and the Grand Duchy of Lithuania, yet not the Kingdom of Poland.