Lietuvos pedagoginės bendruomenės narių požiūrio į švietimo reformą raida

LTStraipsnyje nagrinėjamas švietimo vadybos dalykas ir raida, pateikiamas vadybos apibrėžimas, apibūdinamas ryšys su giminingomis sąvokomis, švietimo vadybos santykis su bendrąja vadyba. Siekta palyginti pedagoginės bendruomenės narių požiūrį į švietimo reformą 1996 metais ir 1999 metais, tyrimo objektu pasirinkti Lietuvos pedagoginės bendruomenės nariai - mokytojai ir mokyklų vadovai. Straipsnyje išsamiau aptariamos keturios pagrindinės vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Ir 1996 metais, ir 1999 metais atliktų apklausų metu dauguma tiriamųjų apie reformos pradžią atsiliepė kaip apie vidutinišką, patenkinamai įvertino esamą švietimo padėtį ir optimistiškai žvelgė į ateitį. Dauguma respondentų manė, jog dabartinė švietimo sistema yra geresnė už tarybinę. Daugumos tiriamųjų nuomone, reforma vyksta labiau "iš viršaus", negu "iš apačios", jos tempas vidutinis, o tikslai - platūs. Didesnė dalis tiriamųjų pritarė esamai švietimo reformos krypčiai, o savo dalyvavimą įgyvendinant reformą įvertino kaip vidutinį. Vienintelis išryškėjęs abiejų tyrimų skirtumas tas, kad daugumos 1996 metais apklaustų respondentų manymu, jų asmeninė padėtis reformai vykstant pagerėjo, o 1999 metų tyrimo dalyvių nepasikeitė. Mūsų manymu, tai aiškintina skirtingu abiejų respondentų grupių darbo stažu ir profesiniu statusu. Reforma galėjo paskatinti švietimo vadovų profesinę karjerą, tuo tarpu mokytojams, kurių darbo stažas iki penkerių metų, vargu ar daug kas per reformos metus galėjo pasikeisti.Reikšminiai žodžiai: Švietimo reforma; Pedagoginė bendruomenė; Požiūris.; Educational reform; Educational community; Attitude.

ENIn 1996 and 1999 two opinion surveys were conducted in order to find out what were the attitudes of members of Lithuanian educational community towards the ongoing educational reform. […] The aim of the article is to compare the data acquired during both surveys. Results revealed similarity of outlooks expressed by respondents during both surveys. Majority of the interviewed members of Lithuanian educational community think that the start of educational reform was medium in the degree to which it was successful; they evaluate the present situation in education as satisfactory and express optimistic outlook towards the future. Majority of investigatives consider the present educational system better than the Soviet one. Most of the respondents support the main direction of the reform and consider their participation as medium in terms of their activity. They think that the present educational reform is more a "top-down" than a "bottom-up" one; its pace is medium, and the aims are broad. The only difference between the surveys of 1996 and 1999 was revealed while answering the question about the personal situation. In 1996 most of the respondents indicated that their personal situation has improved, while in 1999 majority of investigatives claimed that it has not changed. We think that it is due to the different experience and status of the two groups: educational leaders managed to gain more from educational reform than the beginning teachers. The findings also indicate the need for further periodical research of attitudes among Lithuanian educators about the ongoing educational reform. [From the publication]