Contemporary Lithuanian theatre independent institutions and artists

LTPublikacijoje apžvelgiama dinamiška Lietuvos teatro panorama po 1990-ųjų iš institucinio modelio kaitos perspektyvos. Pristatomi vieni pirmųjų nepriklausomi teatrai bei juos įkūrusių režisierių kūryba Lietuvoje ir užsienyje, apžvelgiami pagrindiniai jos bruožai. Ypatingas dėmesys skiriamas režisieriui Eimunto Nekrošiui ir jo įkurtam „Meno fortui“ šio režisieriaus spektaklius pristatančiai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje bei rengiančiam koprodukcijas su tarptautinėmis organizacijomis bei Oskarui Koršonovui ir nepriklausomam jo įkurtam „Oskaro Koršonovo teatrui“ ne tik besirūpinančiam režisieriaus darbų sklaida Lietuvoje bei užsienyje, bet ir rengiančiam tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“. Kaip lietuvių šiuolaikinės scenos raidai svarbi institucija išskiriamas Atviros Lietuvos fondas bei jo Scenos menų programa, pasak publikacijos autoriaus, turėjusi ypatingą reikšmę Lietuvos scenos meno kūrėjams, siekusiems kurti inovatyvius projektus, taip pat mokant naujai atsirandančias institucijas veikti šiuolaikinės menų rinkos sąlygomis. Nemažai dėmesio skiriama ir Audronio Liugos vadovaujamo Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro veiklai bei centro rengiamai „Naujosios Dramos akcijai“. Šiuolaikinio šokio srityje išskiriamos vienos pirmųjų nepriklausomų šokio teatrų – Jurijaus Smorigino „Vilniaus baletas“ ir Anželikos Cholinos šokio teatras, aptariama juos įkūrusių choreografų kūryba. Taip pat kaip itin svarbi išskiriama, pasak autoriaus, institucinę šokio srities kaitą pradėjusio Lietuvos šokio informacijos centro veikla bei rengiamas festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.Reikšminiai žodžiai: Teatras; Šiuolaikinis Lietuvos teatras; Šiuolaikinis Lietuvos šokis; Teatro institucijos; Režisūra.

ENThe publication presents an overview of dynamic panorama of Lithuanian theater after 1990, seen from the perspective of the change of institutional model. The author presents first independent theaters and Lithuanian and foreign works of directors who founded them. Special attention is given to director Eimuntas Nekrošius and “Meno fortas”, which presents plays of this director not only in Lithuania, but also abroad as well as organizes co-productions with international organizations; also, the author looks at Oskaras Koršunovas and independent “Oskaras Koršunovas theater”, which manages presentation of the director’s works in Lithuania and abroad and organizes international theater festival “Sirenos”. An institution that is important for evolution of contemporary Lithuanian scene is Open Society Fund Lithuania and its Performing Arts Programme, which, according to the author of the publication, had a special meaning to Lithuanian creators of performing arts, aiming to create innovative projects, also, in training newly established institutions to act under contemporary arts market conditions. A lot of attention is devoted to activities of the Theater and Cinema Information and Education Center, headed by Audronis Liuga, and “New Drama Action” organized by the Center. In the area of contemporary dance, the author distinguishes first dance theaters: Jurijus Smoriginas “Vilnius ballet” and Anželika Cholina dance theater, discusses work of choreographs standing behind these theaters. Also, the author draws attention to Lithuanian Dance Information Center, which initiated institutional change in the area of dance, and ”New Baltic Dance” festival it organizes.