Lietuvos vaizd(avim)as šiuolaikiniuose Rusijos istorijos vadovėliuose

LTJokio aiškesnio Lietuvos istorijos vaizdo iš aptartų vadovėlių susidaryti neįmanoma: Rusijos istorijos požiūriu tai tiesiog smulkmė. Galbūt taip ir turi būti, nes Lietuvos istorijos tikroji vieta - visuotinėje istorijoje. Išskyrus, aišku, priklausymo Rusijos imperijai ar SSRS laikotarpius: tačiau kaip tik juos aprašant Rusijos istorijos vadovėliuose beveik nerandama vietos net Lietuvos vardui. Apskritai "Lietuvos klausimu" siužetuose ar paminėjimuose rasime visko: (ne)objektyvaus svarbiausių faktų išdėstymo, (ne)tyčinių nutylėjimų, (ne)multiperspektyvių interpretacijų ir (ne)klastojiškų iškraipymų. Dar svarbiau, kad visos bėdos, susijusios su Lietuva, būdingos ir pačios Rusijos istorijos vaizdavimui. Absoliučioje daugumoje vadovėlių matome, kad arba rusų / Rusijos liaudis, arba tauta, arba valstybė kaip tokia, arba jos valdžia, arba net civilizacija (kartais ir po kelis tokius elementus) - vaizduojami kaip istoriškai nesivystantys, gal net antiistoriniai dydžiai. Istorinio mąstymo ir to sąlygojamos įvairovės, dinamikos, pertrūkių - ką jau kalbėti apie "teorinių koncepcijų" ar "civilizacinių modelių" - stoką kompensuoja (sąmoningai ar ne) pasitelkiamos labiau mitinės, nei ideologinės idėjos, politinis mesianizmas. Kaip tik šios pasaulėžiūrinės prielaidos, kartasi pastiprintos aktualių istorijos politikos principų, ir nulemia visus nutylėjimus, iškraipymus ir užglaistymus, pasitaikančiuose Lietuvos istorijos siužetuose.Reikšminiai žodžiai: Istorijos vadovėliai; Rusijos istoriografija; Lietuvos ir Rusijos santykiai.

ENClearer view about the history of Lithuania can not be formed from the textbooks discussed: it is just a minnow from the perspective of Russia. May be, this is true, since the real place of the history of Lithuania is in the universal history. Of course, except belonging to Russian empire or the SSSR: but the description of such periods in textbook of Russian history almost does not mentions the name of Lithuania. In general, stories or reference to “the issue of Lithuania” involve everything: (non)objective interpretation of the main facts, (non)purposeful reticence, (non)multiperspective interpretations, and (non)falsification distortions. More important, all problems related to Lithuania, are characteristic to representation of the history of Russia. In absolute majority of textbooks, Russian people, or the People, or the state, or its government, or even civilisation (sometimes few elements) are represented as historically non-developing, maybe even anti-historical, dimensions. Lack of historical thinking and thus variety, dynamics, gaps, talk about “theoretical concepts” or “civilisation models”, is compensated (by consciousness or accidentally) by mythical, rather than ideological ideas, political mesianism. Just such assumptions of the worldview, sometimes strengthened by relevant political principle, condition all those reticence, distortions, and fudges in stories about Lithuanian history.