Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo federacija?
LTLDK istoriografijoje vyrauja požiūris, kad XV-XVI a. LDK kaip valstybės teritorinės sandaros forma buvo federacija. Valstybės teorijos, kurios svarbus šaltinis, išlaikęs mokslinę vertę, yra Mykolo Römerio konstitucinės teisės veikalai, požiūriu federaciją nuo imperijos skiria jos sudedamųjų teritorinių politinių vienetų paritetas, o imperijoje išsiskiria metropolija, kuriai subordinuotos periferinės teritorijos. XIV-XV a. LDK teritorinė struktūra buvo tipiška imperija, kurios sudėtyje išsiskyrė metropolija (Lietuva siaurąja prasme), žemės aneksai (Polockas, Vitebskas, Smolenskas, Kijevas, Voluinė, Podolė, Žemaitija) ir Lietuvos siuzereniteto (Okos aukštupio ir Severų Novgorodo) bei hegemonijos sferoje buvusios teritorijos. LDK istoriografijos tradicija nesugebėjo adekvačiai identifikuoti LDK kaip valstybės sandaros formos, nes eksplicitiškai arba implicitiškai lygino ją su Maskvos valstybe, nepagrįstai laikydama ją tipiška imperija. Netiesioginio periferinių teritorijų valdymo sistemą, būdingą daugumai ikimoderniųjų laikų imperijų ir taikytą taip pat LDK rusėniškųjų žemių valdymui, istoriografinė tradicija supainiojo su federacine valstybės sandara. Naujaisiais laikais netiesioginio valdymo sistemą nuosekliausiai taikė Didžioji Britanija. LDK buvo "britiškoji", o ne "vestfališkoji" imperija; tokia buvo Maskvos valstybė, pagal technologines galimybes taikiusi tiesioginio valdymo sistemą. LDK transformavosi į federaciją tik Liublino unijos išvakarėse įvykdytos vidaus valdymo reformos, kuri padarė pavietą jos pamatiniu politinės teritorinės organizacijos vienetu, metu.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Federacija; M.Dovnar-Zapolskis; M.Liubavskis; Imperija; Ponų taryba; A federation; Modern time.
ENThe historiography of the GDL pursues the opinion that territorial composition of the GDL represented the federation. Valueable sources of the information on state territories are works of constitutional law of Mykolas Riomeris University; based on them, federation is different from the empire by the parity of its compositional territorial political parts, while the empire features metropolis with a subordinated peripheral territories. In the 14th-15th c., territorial structure of the GDL was typical empire with the metropolis (Lithuania in narrow sence), annexes of land (Polock, Vitebsk, Smolensk, Kiev, Volune, Podol, Samogitia), Lithuanian suzerainty (Oka source and Sever Novgorod), and territories in hegemonic areas. Traditions of historiography of the GDL were not able to adequately identify compositional state form of the GDL, since it explicitly and implicitly compared it to the state of Moscow unreasonably hols typical empire. Historiography confused indirect territorial management system of peripheries, characteristic to many prior-to-modern empires and applied in the GDL for management of Russian lands, with federative composition of a state. In new times, indirect management system the most continuously was applied by the Great Britain. The GDL was “British”, not “Westphalian” empire; such was the state of Moscow, which applied indirect management system on the basis of technological options. The GDL transformed to the federation in Lublin Union eve only after the reform of interior management which made pavietas the main unit of political territorial organisation.
