Lit. 'uošvis'

LTLie. úošvis 'Schwiegervater des Mannes, Vater der Ehefrau' <*ṓio- kildintinas iš *ṓ-p-io- (*oh1-p-io-) 'tas, kuris (kaip tėvas) priklauso smulkiuosius gyvulius (avis ir ožkas) (kaip kraitį) atgabenančiai (t. y. jaunajai)'. Prielaida šiam pavadinimui atsirasti buvo jaunosios pirkimo paprotys, kuris paliudytas baltų istoriografijos pradžioje ir ankstyvuoju daugelio kitų indoeuropiečių tautų gyvavimo laikotarpiu. Žodis *ṓ-p-io- su priklausomybe reiškiančiu sufiksu *-io- yra išvestas iš *ṓ-pu- (*oh1-p-) 'turintis (ateinančius) (t. y. atgabenantis) smulkiuosius gyvulius (jaunoji)'. *ṓ-pu- -- tai posesyvinis dūrinys su prieveiksminiu pirmuoju sandu. Pirmasis dūrinio sandas *ō <*o-h1 yra vardažodžių dūryboje dėsningas šaknies balsių kaitos o laipsnis, kuris atitinka *ē <*e-h1, savarankiškai vartojamą kaip adverbą ir prielinksnį, o su veiksmažodžio formomis -- kaip preverbą (galiausiai *ē -- įvardinio *e / o kamieno vienaskaitos įnagininkas). Antrasis sandas -- dūrybos nulemta nulinio laipsnio forma *pu- iš praide. *péu n. 'smulkieji gyvuliai (avys ir ožkos)'. Praindoeuropiečių garsų grupė pu, be postuluojamo *ṓpio-, baltų kalbose neaptinkama. Grupė pš, pagal dėsningus atskirų garsų atliepinius turėjusi išsirutulioti iš p (per pś), baltų kalbose yra paliudyta, bet jos senumo duomenys neįrodo. Galima manyti, jog p kintant į šv lūpinis sprogstamasis priebalsis disimiliaciškai išnyko dėl garso  lūpinio tarimo. Garso p išnykimą taip pat galėjo paskatinti buvimas priebalsių grupėje. Tendencija paprastinti priebalsių grupes galėjo būti ir vienintelė p išnykimo priežastis.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Etimologija; Pamatinis žodis; Reikšmė; Priebalsis; Baltic languages; Etimology; Underlying word; Meaning; Consonant.

ENLithuanian “úošvis 'Schwiegervater des Mannes, Vater der Ehefrau' <*ṓio[V2]”, originated from “*ṓ-p-io- (*oh1-p-io-) 'tas”, which (seemingly to father) belongs to a person who delivers small animals (sheep and goats) as a dowry (i.e. the bride). The precondition for the appearance of this name was a custom of buying a bride, witnessed in the beginning of Baltic historiography and early years of other Indo-European nations. The word “*ṓ-p-io-” with the suffix “*-io-”, which means the belonging, was derived from “*ṓ-pu- (*oh1-p-)”, i.e. “the one that possess coming (i.e. the one who brings) small animals (a bride)”. “*ṓ-pu-” is a possessive compound with adverbial the first sand. The first sand of a compound “*ō <*o-h1” is 0 level inflection of root vowels, regular in the composition of verbs, that corresponds to “*ē <*e-h1“, independently used as adverb and preposition, and with forms of verbs as preverb (finally “*ē --” pronominal “*e / o” stem single instrumental). The second sand is 0 leel form “*pu-” conditioned by the composition from “praide” “*péu” “small animals (sheep and goats)”. Praindo-European sound group “pu”, without postulated “*ṓpio-”, is not detected in Baltic languages. Group of “pš”, according to regular feedback of some sounds, should have developed from “p” (through “pś”); this is witnesses in Baltic languages, but data does not evidence its old nature. It might be assumed that “p” changing to labial plosive “šv” disappeared in a way of dissimilation due to labial pronunciation of the sound “”. The disappearance of the sound “p” might also be influenced the belonging to the group of consonants. Tendency to simply groups of consonants might be the only reason of disappearance of “p”.