Poetikos mokslas ir baroko estetinės idėjos: Sarbievijaus traktato "Apie aštrų ir šmaikštų stilių " novatoriškumas

LTStraipsnyje apžvelgiama, kaip viena iš labiausiai jėzuitų kultivuojamų ir mokyklose dėstomų disciplinų - poetika ir retorika - atspindėjo XVII amžiaus visuomenės gyvenimo, literatūros ir kultūros, žmogaus mąstysenos pokyčius. Neišspausdintas, bet po mokymo įstaigas rankraščiais plitęs Sarbievijaus poetikos traktatas "Apie aštrų ir šmaikštų stilių", skirtas vienam iš svarbiausių baroko poezijos bruožų - koncepto analizei. Remdamasis Antikos ir to meto poetų kūrybos pavyzdžiais, Sarbievijus pirmasis tiksliai apibrėžė baroko literatūros stilių, kuris jau egzistavo, bet dar nebuvo teoretikų tiksliai įvardintas ir išanalizuotas. Jo pateikta barokinio stiliaus, įvardinto kaip concors discordia ar discors concordia ("taiki nesantaika ir netaiki santaika"), formulė buvo vartojama ne tik literatūros teorijoje, bet ir kitoms meno šakoms apibrėžti. Sarbievijaus traktatas įsijungė į XVII amžiuje visoje Europoje vykusias filologines-literatūrines ir kultūrines-estetines diskusijas, tapo vienu iš ankstyviausių koncepto teoriją analizuojančių veikalų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Barokas; Poetika; Retorika; Mąstysenos pokyčiai; Koncepto teorija; Baroc; Poetics; Rethorics; Changes of mentality; Theory of conceptus.

ENThe article reviews, how poetics and rhetorics, which were the disciplines most cultivated by Jesuits, reflected changes of social life, literature and culture as well as of human mentality during the 17th century. The treatise "On the acute and quickfire style" which had never been published as a print book but spread eventually in manuscript copies as a useful university manual, is dedicated to analysis of conceptus, one of the most significant concepts of the Baroque poetics. Basing on examples of the Antique and contemporary poesy, Sarbievius was the first to define the already existing then but not yet named or analyzed by theoreticians style of Baroque. The famous formula of his definition, known as concors discordia or as discors concordia (the concordant disagreement or the discordant agreement respectively) was later used not in the theory of literature only but also in the theories of other arts. Thus the treatise by Sarbievius entered the whole-European discussions on literature and culture, held during the 17th century, becoming one of the earliest works, that gave analysis of the theory of conceptus. [From the publication]