LTXVII – XVIII a. datuojamų Susimąsčiusio Kristaus atvaizdų Lietuvos bažnyčiose yra išlikę vos keletas (Skaisgirio, Vilniaus Verkių, Kauno kunigų seminarijos bažnyčiose), tačiau išlikę istoriniai šaltiniai liudija, kad jų būta daug. Šis ikonografinis tipas labai dažnai sutinkamas tose bažnyčiose, kuriose pastebimas ryškus Kristaus temai skirtų kūrinių vyravimas arba jose buvo bent keletas kristologinei ikonografijai skirtų atvaizdų. XVII-XIX a. I pusėje Susimąsčiusio Kristaus atvaizdai – devociniai. Jie būdavo talpinami ten, kur galėjo būti stebimi iš arti – priebažnytyje (Rasose, Dusetose, Plokščiuose), koplyčiose (Ukmergėje, Vilniaus pranciškonų bažnyčioje), šoniniuose altoriuose (Rogačiovo bernardinų, Vilniaus Verkių dominikonų bažnyčiose), prie pavienių kolonų ar chore (Tytuvėnų, Vilniaus bernardinų, Krakių kotryniečių, Mozyriaus senosios regulos karmelitų bažnyčiose). Atvaizdo plitimas XVII-XVIII a. tampriai susijęs su pamaldumo Kristaus kančiai įsišaknijimu. Todėl labai dažnai šis ikonografinis tipas, vaizduojantis vienišą sėdinčio Kristaus figūrą, praplečiamas iki siužeto. Naratyvinėse scenose šalia Kristaus vaizduojami įvairūs šventieji, angelai ar Arma Christi simboliai. Nagrinėjant tokius atvaizdus, pastebėta, kad toks Susimąsčiusio Kristaus atvaizdas neiliustruoja nei vieno iš Kristaus gyvenimo momentų, bet simbolizuoja visą Atpirkėjo patirtų kančių ciklą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Susimąstęs Kristus; Rūpintojėlis; Sakralinė dailė; Ikonografija; Barokas (dailė); Christ in Distress; Sacral images; Christological iconography.
ENEven though there are only few images of Pensive Christ typical of Lithuanian churches dating back to seventeen – eighteen centuries (in the churches of the Skaisgiris village, northern Lithuania, in the Verkiai environs in the vicinity of Vilnius, and in the church of the Seminary in Kaunas), historical sources prove of the existence of more such images. This type of iconographical art is very often found in the churches where the theme of Christ is very strongly preserved or in the churches where at least a few iconographic images of Christ are found. In the first half of the seventeenth-eighteenth centuries, the images of Pensive Christ were devotional and they were placed somewhere where it was convenient to keep a close eye on them (in the portico, like in Rasos, Dusetos, Plokščiai, in chapels, like in Ukmergė, the Franciscan Church in Vilnius, in the side altars, like in Rogačiov’s Bernardine, the Dominican church in Verkiai, in Vilnius surroundings, on separate columns or in the gallery. The spread of the image in the seventeen-eighteen centuries is closely related to the strong devotion to the Passion. That is why this iconographic image, representing Christ sitting alone, became an entire narrative, in which various figures of saint or angels and the symbols of Arma Christi were depicted near the Christ. The analysis of these image showed that the image of Pensive Christ does not illustrate any episodes from the life of the Christ, but is rather a symbol of the entire cycle of Our Lord’s Passion.