Černobylio baimė, pigios energijos nauda ar kai kas daugiau? Dvidešimties metų visuomenės nuomonės apie Ignalinos AE sociologiniai tyrimai Lietuvoje

LTStraipsnyje apžvelgiama – bene pirmą kartą Lietuvos viešosios nuomonės apklausų istorijoje – pastarųjų dvidešimties metų retrospektyva tiriant visuomenės nuomonę dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE). Šis socialiniu, ekologiniu ir ekonominiu požiūriu kontroversiškas atvejis yra sulaukęs daugybės studijų ir interpretacijų, tačiau tarp bandymų pažvelgti į Lietuvos visuomenės nuostatas jos tautinio ir demokratiško pabudimo laikotarpiu bei palyginti jų kaitą su vėlesniais laikotarpiais – bene pirmasis toks Lietuvos sociologų darbas. Tarp veiksnių ir motyvų, sąlygojančių visuomenės „branduolinių nuostatų“ formavimąsi bei raišką, be abejo, paminėtina baimė ir neapibrėžtumas, visų pirma siejamas su Černobylio AE katastrofa. Tačiau kitas svarbus veiksnys, struktūruojantis Lietuvos visuomenės nuostatas 1988–1989 m., – ganėtinai subalansuotas, moderniajam visuomenės būviui būdingas kaštų–naudos pasvėrimas, išlaikant IAE funkcionavimą kuo ilgiau ir investuojant į jos saugų funkcionavimą „pakankamai“ lėšų ir mokslinės-technologinės išminties.Šis kaštų–naudos pasvėrimas atsispindi ir pačioje pirmojoje, 1989 m. atliktoje, apklausoje. Jis atsispindi su Lietuvos stojimu į Europos Sąjungą (ES) susijusiose sociologinėse studijose, projekto RINOVA (kurį atliko šio straipsnio autoriai, o finansavo Valstybinis mokslo ir studijų fondas) 2008 m. vasarą atliktoje sociologinėje apklausoje ir Lietuvos visuomenės referendumo dėl IAE darbo pratęsimo rezultatuose 2008 m. spalį. Taigi šiame straipsnyje nagrinėjami minėtų sociologinių tyrimų rezultatai, aptariami Lietuvos visuomenės nuostatų dėl IAE raiškos bruožai, galimos priežastys, motyvai. Išvadose, gal kiek preliminariai, formuluojamas teiginys, jog „dvigubos rizikos“ visuomenės būvis, apie kurį rašyta dar prieš dešimtmetį (Rinkevičius 1998, 2000), yra makrosociologinis kontekstas, formuojantis Lietuvos visuomenės nuostatas ir dėl Ignalinos AE. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ignalinos AE; Sociologiniai tyrimai; Lietuvos visuomenės nuomonė; Dvigubos rizikos visuomenė; Europos integracija; Ignalina Nuclear Power Plant; Sociological studies; Opinion of Lithuanian society; Double-risk society; European integration.

ENThis work, perhaps for the first time in the public opinion polls in Lithuania on nuclear power since the early days of singing revolution in 1989, explores a multitude of factors shaping pro- and anti-nuclear attitudes of the Lithuanian population. Among such factors, one would naturally expect scares of the Chernobyl disaster to be among the major drivers in shaping the public opinion concerning Ignalina. The paper reveals, however, that sociological polls carried out as early as 1989 point to the strong preferences of society towards improved safety of Ignalina and its functioning at a maximum design capacity. Such or similar sociological survey results are also reflected in the studies carried out in the 1990s, not least at the pre-accession of Lithuania to join the European Union. Similar support to Ignalina continues in the studies like the RINOVA project, carried out by the KTU and the STI (and other partners) in the public opinion survey in the summer of 2008, and finally – in the results of the referendum in Lithuania concerning the closure vs continuation of the Ignalina NPP. Such results are interpreted by the authors not merely by the rational choice or cost–benefit type of analysis that shapes the public attitudes and aspirations. By contrast, the analysis and interpretation are based on the diagnosis of the transitional societies like Lithuanian as occurring in the conditions of what might be termed the “double-risk” society. The latter implies that, by contrast to “risk society theory”, the societal dilemmas are based on a complex blending of what might be termed the societal distribution of “goods” and “bads” as used by Ulrich Beck in his original book. [From the publication]