Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų dėstytojų požiūris į psichosocialines akademinio darbo sąlygas

• Rastauskienė, Giedrė Judita
• Kardelis, Kęstutis
• Šeščilienė, Ina Marija
• Kardelienė, Laimutė

LTTyrime analizuota Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų psichologinių darbo sąlygų raiška, susijusi su dėstytojų požiūriu į priklausymą akademinei bendruomenei. Konstruojant tyrimo instrumentą remtasi kitų mokslininkų atliktais tyrimais (Jackson 2002; Nir, Zilberstein-Levy 2006). Sudaryta 11 teiginių skalė leidžia atskleisti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų požiūrį į organizacijos svarbą, darbuotojų tarpasmeninius santykius ir pedagoginės-mokslinės veiklos galimybes. Atsitiktinę tyrimo dalyvių imtį sudarė 447 dėstytojai, parinkti iš aštuonių Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: pirmoji grupė – dėstytojai, pradėję savo pedagoginę mokslinę karjerą po 1991-ųjų metų, ir antroji – dėstytojai, pradėję savo pedagoginę mokslinę karjerą iki 1991-ųjų metų. Tyrimo dalyvių požiūris, interpretuotas naudojant duomenų standartizavimą, faktorinę analizę ir neparametrinę statistiką, leidžia teigti, jog Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai pozityviai vertina savo priklausymą aukštajai universitetinei mokyklai, pedagoginės-mokslinės veiklos galimybes ir darbuotojų tarpasmeninius santykius. Analizuojant tyrimo duomenis išskirti emocinio pozityvumo, veiklos galimybių ir emocinio saugumo faktoriai. Nustatyta, kad Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų dėstytojų emocinio pozityvumo (didžiavimosi organizacija) faktoriaus raiška yra susijusi su aukštojo mokslo kaita ir dėstytojo pedagoginio-mokslinio darbo stažu. Veiklos galimybių faktoriaus raišką sąlygoja dėstytojo atstovaujama mokslo sritis, o emocinio saugumo raišką – aukštojo mokslo kaita, dėstytojo pedagoginio-mokslinio darbo stažas ir atstovaujama mokslo sritis.Tai pirmoji Lietuvoje publikacija, analizuojanti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų dėstytojų psichosocialinių akademinio darbo sąlygų vertinimą bei padedanti geriau suprasti socialinius procesus, vykstančius Lietuvos aukštajame moksle. [Iš leidinio]

ENIn this research, from the aspect of academic identity, Lithuanian university teachers’ emotional expression of psychosocial conditions of academic work is analysed. The questionnaire was constructed according to Jackson J. W. (2002) and Nir A. E., Zilberstein-Levy R. (2006) research. The scale of 11 statements allows to reveal the attitudes of Lithuanian university teachers towards the significance of the organization, interpersonal relationships and possibilities for teacher’s activities in educational and scientific areas. The sample comprised 447 teachers working in eight Lithuanian universities. The respondents were divided into two groups according to the start of their pedagogical and scientific carrier – those who started their work as university teachers before 1991 and those who started after 1991. The attitudes of respondents were interpreted by using data standardization, factor analysis and non-parametrical statistics. It has been found that Lithuanian higher education teachers value positively their dependence to the university, interpersonal relationships and the possibility to work as a pedagogue and a scientist. Data analysis revealed such factors as emotional positivism, emotional security and possibilities of teacher’s activity. The emotional positivism of a university teacher (the authors perceive it as a feeling of pride for the organization) correlates with the period of starting the career of a teacher and a scientist.The perceived possibility of a university teacher’s activity correlates with the scientific area which a university teacher is representing at the moment. The teacher’s emotional security correlates either with the period of starting the career or with the scientific area which the university teacher represents. This is the first publication in Lithuania to analyse the evaluation of the psychosocial conditions of their academic work by Lithuanian university teachers. These data contribute to understanding the social processes in Lithuania’s higher education. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Sociologija / Sociology