Dorinis vaikų auklėjimas lietuvių valstiečių šeimoje XX a. pirmojoje pusėje

LTStraipsnyje pristatomo kokybinio tyrimo tikslas - apibūdinti dorinį auklėjimą valstiečių šeimoje XX a. pirmoje pusėje, remiantis auklėjimo proceso dalyvių retrospektyvine samprata. Tyrime siekta atskleisti auklėjimo turinį, principus, priemones ir metodus, nustatyti, kokią įtaką vaikų auklėjimui turėjo šeimos tipas, sudėtis, socializuojanti suaugusių ir nesuaugusių šeimos narių įtaka, emocinis tėvų ir vaikų santykių tonas, vaiko amžius ir lytis. Tyrimo metu buvo imami interviu iš pagyvenusių kaimo žmonių (ne jaunesnių nei 60 m. amžiaus) Biržų, Kupiškio ir Ignalinos rajonuose. Apklausti 25 žmonės (19 moterų ir 6 vyrai). Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad auklėjimas lietuvių valstiečių šeimoje buvo suprantamas kaip sąmoningas ir tikslingas suaugusiųjų veikimas bręstančią kartą. Dorinio auklėjimo turinį nulėmė Dekalogas ir tradicinis liaudies etiketas. Auklėjimas buvo grindžiamas tikslingumo, ryšio su gyvenimu, sistemingumo ir saugos principais. Doriniame auklėjime labiau vyravo slopinantys, o darbiniame - skatinantys metodai. Šeimos struktūra, jos narių skaičius vaikų auklėjimą veikė ir tiesiogiai, ir per subjektyvias sąlygas (auklėjimo stilių, emocinę šeimos atmosferą). Vaikų socializacijai didelę įtaką darė brolių ir seserų skaičius šeimoje, tarp jų vyravę santykiai. Ankstyvoje vaikystėje pastebima didesnė motinos bei senelių įtaka abiejų lyčių vaikams, vėliau berniukams didesnę įtaką darė tėvas. Nuo vaiko amžiaus daugiau priklausė auklėjimo metodų ir priemonių panaudojimas, o vaiko lytis daugiau lėmė socializacijos kryptį: mergaitės buvo labiau orientuojamos į šeimą, beniukai - į bendruomenę.

ENThe quality study, presented in the article, aims at characterization of the moral education in peasants’ families in the first half of the 20th century, referring to the retrospective concept of the participants of the educational process. The study aims at revealing the content, principles, measures and methods of education and identification of the influence on the education of children by the type and composition of the family, socializing influence of the adult and non-adult members of the family, the emotional tone of the relations between parents and children, the age and sex of the child. During the study interviews were made with senior rural residents (not younger than 60 y. o.) in Biržai, Kupiškis and Ignalina areas. 25 persons were surveyed (19 women and 6 men). Summarizing the obtained results, it can be stated that education in a Lithuanian peasant family was comprehended as a conscious and directed action of adults towards the growing generation. The content of moral education was determined by the Decalogue and the traditional folk etiquette. The education was based on the principles of expedience, relation to life, organization and security. Suppressive methods were prevalent in moral education, in vocational education stimulating methods prevailed. The family structure and the number of members influenced the education of children both directly in indirectly (through the style of education and the emotional atmosphere in the family). The number of brothers and sisters and relations with them had significance influence on children’s socialization. In the early childhood a greater influence of mothers and grandparents to children of both sexes is noticed, later the father had a greater influence on boys. The age of the child determined the use of educational methods and means, and the sex determined the direction of socialization: girls were more family oriented, boys were community oriented.