Tęstinių (longitudinių) tyrimų galimybės pažinti kartos socialinį kelią

LT2007 m. vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamą projektą „Lietuvos keturiasdešimtmečių socialinis portretas: karjera, migracija, tapatumas. 1983–1993 metų tęstinio tyrimo naujas etapas“ vienas uždavinių buvo išsiaškinti tęstinių (longitudinių) tyrimų vykdymo tikslingumą, kaštus, tyrimo kokybės užtikrinimo galimybes, naujus iššūkius tokių tyrimų organizavimui. Todėl bandomojo tyrimo tikslais iš 1983–1993 metų „Nacionalinio longitudinio darbo jėgos rinkos tyrimo“ respondentų, kuriais buvo jaunimas, gimęs 1965–1968 metais, šiuo metu – tai Lietuvos keturiasdešimtmečių karta, kuri pirmą kartą (1983 m.) buvo apklausta baigiamosiose vidurinio išsimokslinimo klasėse, kai apklausiamiesiems buvo 17–18 metų, apimant skirtingas švietimo institucijas, 2007 m. buvo atrinkti ir apklausti 126 respondentai. Pakartotinai tie patys respondentai tirti 1989–1990 m. fiksuojant jų profesijos ir išsimokslinimo lygį, kai apklausiamiesiems buvo 23–25 metai, ir trečią kartą jie apklausti 1993 m. susitelkiant ties įsitvirtinimu darbo rinkoje bei šeimos kūrimu. Nedidelė atrankos imtis leidžia pažvelgti į šio tyrimo metu gautus duomenis ir skirtingų laikotarpių tyrimų duomenis tik nusakant tikėtinas tendencijas bei formuluojant negalutines išvadas, tačiau leidžia įvertinti ir pažinti naujus iššūkius tokių tyrimų organizavimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sociologiniai tyrimai; Tęstinis (longitudinis) tyrimas; Kartos tyrimai; Sociological research; Lomgtudinal survey; Cohort; Study of the life course; Path or generation.

ENThis article correlates with a pilot longitudinal survey carried out by the Institute for Social Research in 2007. The major goals were to investigate the methodological and organizational issues of generation’s longitudinal survey. For our analyses we used previous longitiudinal data from the “Paths of a Generation” project (1983–1993). The most serious methodological difficulties in uncovering a clear-cut integration dynamics are the key independent variable that ‘makes it happen’. The variuos variables are designed to complement micro-level survey data with macro-level information on policies and aggregate indicators. In these circumstances, subjectivity and political preference of generation are bound to intrude on objective analysis. Unfortunately, the ‘facts’ of any social situation are never entirely self-evident. Evaluation of the system of needs, technological environment, economics and political relations is a prerequisite in the analysis of Human Rights and their nature. Therefore, it is very important for the society to be able to stimulate the satisfaction of the needs of a generation. The article deals with the problem of estimation of the impact of social changes on intragenerational mobility. Tracing procedures and definitions and coding of non-respondents, as well as the growing costs of longitudinal survey are discussed. [From the publication]