LTKaimo sovietinė modernizacija (kolektyvizacija, industrializacija, urbanizacija, biurokratizacija ir t. t.) gamybos sistemą pavertė vyraujančiu kaimo gyvenimo sektoriumi. Socialinės kontrolės sistema buvo ne tik išplėtota gamybos sistemoje, bet ir perkelta į kitas kaimo gyvenimo sritis. Kolūkinė sistema garantavo materialinę gerovę, bet ji neformavo alternatyvaus socialinio sutelktumo, išskyrus tą, kurį formavo gamybos sistema. Sovietinė modernizacija suardė tradicinę kaimo bendruomenę, bet nesudarė sąlygų atsirasti naujiems bendruomeniniams socialiniams dariniams, nes eliminavo savarankiško veikėjo galimybę. Visa žmonių veikla socialiai stratifikuotoje ūkio sistemoje apsiribojo administracijos įsakymų vykdymu. Socialinė stratifikacija egzistavo ne tik gamybos sistemoje, bet ir kaimo kasdienio gyvenimo santykiuose. Socialinio kapitalo laikymas išskirtine elito nuosavybe, aukštesnėse pozicijose esančiųjų naudojimasis valdžia, kitokios nuomonės atmetimo atvejai, egzistuojantis mes / jie perskyra liudija esant hierarchinį pasiskirstymą pačioje socialinėje kaimo struktūroje. Šventės, talkos, paslaugos, problemiškų atvejų sprendimo galimybės "nuleistos iš viršaus", veikė kaip prievartinė priemonė organizuojant gyventojus į tam tikrą instituciniais socialiniais santykiais grįstą "bendruomenės" formą, informantų įvardijamą "kolūkio bendruomene". [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietinė kaimo modernizacija; Bendruomenė.; Soviet rural modernization; Community.
ENThe main goal of the article was to reveal the particularities of Soviet modernization of Lithuanian agriculture and to show how this modernization was related to the community development of the countryside. Investigating Lithuanian Soviet modernization and its impact on the rural community relationship, authors used the case of one of the richest Lithuanian horticulture farm which was also a demonstrative farm at that time. So it could be assumed that Klausučiai is one of the best samples of Soviet modernization in Lithuania. Empirical data were collected during the period from April 2005 to May 2007, using the qualitative method; 26 informants were questioned. The investigation proved that the core point of Soviet agriculture modernization was agricultural production. Kolkhoz (or the state farm) serves as a symbol of Soviet rural modernization like a factory of agricultural goods, on which directly depended all other spheres of life as well as the communication of rural people. The life of each rural person totally depended on the kolkhoz system. That is why the kolkhoz rather destroyed the community of autonomous people than strengthened it. [From the publication]