Filosofijos mokymas šiuolaikinėje Lietuvos vidurinėje mokykloje

LTLietuvos mokyklose filosofija pradėta dėstyti palyginti nesenai, atgavus Nepriklausomybę, tad filosofijos mokymo gražinimas į mokyklas reikalauja daug pastangų. Nors pasiekimai yra žymūs, tačiau mokymo situacija lieka neaiški: nėra informacijos apie tai, kiek mokyklų moko filosofijos, koks jos turinys, kiek moksleivių renkasi filosofiją, kokie mokymosi rezultatai ir kt. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti filosofijos mokymo būklę dabarties vidurinėse mokyklose. Pateikiama dalis duomenų svarbiausiais klausimais: disciplinos reglamentavimas, turinys, vadovėliai, mokytojų kvalifikacija, moksleivių domėjimasis filosofija, motyvacija ir pažangumas. Taip pat palyginami gimnazijų ir vidurinių mokyklų filosofijos mokymo duomenys 11-12 klasėse. Apklausoje dalyvavo 31 filosofijos mokytojas iš įvairių Lietuvos mokyklų. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad filosofijos mokoma 30-je įvairaus tipo vidurinių mokyklų, dažniau - gimnazijose arba vidurinių mokyklų gimnazijinėse klasėse. Dominuoja individuali filosofijos mokymo programa, pagal ją dirbantys mokytojai paprastai dėsto filosofijos istoriją. Kiti mokytojai dirba pagal R. Šerpytytės ir J. Baranovos autorinę filosofijos programą arba šių autorių modifikuotą programą. Mokytojai filosofijos specialybę yra įgiję savarankiškai studijuodami, perkvalifikavimo arba specialiuose kursuose ir tik retai aukštojoje mokykloje, todėl mokytojų kompetencija yra vidutiniška. Mokytojų nuomone, filosofiją besimokančiųjų pažangumas yra geras, panašus gimnazijose ir vidurinėse mokyklose. Moksleivių mokymosi motyvai yra noras diskutuoti ir pažinti pasaulį, o tik po to - pažinti pačią filosofiją.Reikšminiai žodžiai: Filosofijos mokymas; Filosofijos dalyko programa; Turinys; Filosofijos mokytojų kvalifikacija; Mokinių mokymosi motyvai.

ENThe article presents an empirical investigation of the philosophy teaching in Lithuanian secondary school nowadays. To know the situation of philosophy teaching is important for specialists, involved in Creating of the concept. A few aspects were taken into the account: content, textbooks, teachers Qualification, students motivation, interest and assessment. 31 teachers of philosophy from secondary schools were questioned. The results show the difference between teaching philosophy in ordinary school and gymnasium. The dominant program structure is history of philosophy and other one - parts of philosophical system. The most popular textbook - M. Furst, J. Trinks "Philosophy". Teacher's qualification is not very high. The student's assessment is good in spite of different interests and motivations. [From the publication]In Lithuanian schools, philosophy has been started teaching relatively recently, after the restoration of the independence, thus returning philosophy teaching to schools requires a lot of attempts. Although achievement are noticeable, teaching situation remains unclear: there is no information how many schools teach philosophy, what is the content of teaching, how many schoolchildren chooses philosophy, what are their study results, etc. The article presents the research which aimed to evaluate the state of philosophy teaching in contemporary secondary schools. It delivers a part of data on the most important issues: discipline regulations, content, textbooks, motivation, and progressiveness. In addition, it compares philosophy teaching data of 11-12 year students in gymnasiums and secondary schools. Thirty one philosophy teachers from various Lithuanian schools were surveyed. The analysis of the results obtained indicated that philosophy is taught in 30 various type secondary schools, most often in gymnasiums or gymnasium classes of secondary schools. Individual philosophy teaching programme prevails; teachers working on such programme usually teach philosophic history. Other teachers work according to R. Šerpytytė and J. Baranova philosophic programmes, or programme modified by those authors. Teachers obtain speciality of philosophy in a way of independent studies, professional re-qualification or special courses and only in rare cases in higher education institutions, thus teachers’ competence is moderate. In the opinion of teachers, schoolchildren, who learn philosophy, demonstrate enough progress, similar in gymnasiums and secondary schools. Schoolchildren, who study philosophy, are driven by willingness to discuss and know the world, and only then to get familiar with philosophy itself.