Šeima - pašauktasis religinio vaikų auklėjimo veiksnys

LTStraipsnyje aptariamos katalikų ir pravoslavų tikėjimo mokinių religinio auklėjimo šeimoje sąlygos ir aplinkybės. Siekiama apibūdinti mokinių tėvų santykio su religija būklę, nustatyti mokinių religinio auklėjimo veikėjus, paauglių pažinties su Dievu pradžią, aptarti religinių švenčių vaidmenį paauglių tikėjimo jausmui stiprinti. Tyrime dalyvavo Klaipėdos miesto mokyklų 7, 8 ir 9 klasių mokiniai, iš viso 346 respondentai (iš jų 170 katalikų tikybos, 176 - pravoslavų tikybos). Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad dauguma tikybos pamokas lankančių 7-9 klasių mokinių auga tikinčiose šeimose. Didesnė dalis katalikiškos mokyklos mokinių tėvų pasinaudojo prigimtine teise supažindinti savo vaikus su tikėjimo tiesomis, nemažai daliai kitų mokyklų mokinių kelią į tikėjimą parodė močiutės. Visų grupių mokiniai Dievą pažino įvairiais savo amžiaus laikotarpiais: pradedant ankstyvąja vaikyste, baigiant 11-12 metų. Dabartinė tėvų įtaka paaugliams stiprinant jų tikėjimo jausmą kiekybinės išraiškos požiūriu nėra adekvati jų tikėjimo charakteristikos kiekybinei išraiškai - ne visi mokiniai patiria tikinčių tėvų įtaką. Nors abiejų tikėjimų paauglių šeimų religinės šventės dažniausiai švenčiamos, tačiau jų metu vos tik daugiau kaip pusė mokinių patiria džiaugsmą ir kitokias teigiamas emocijas. Taigi ne visose šeimose aukšta religinių švenčių ir jų tradicijų puoselėjimo kultūra, taip pat ir auklėjamoji įtaka.Reikšminiai žodžiai: Krikčionybė; Veikėjai; Matematikos mokymas; Mokyklos; Christianity; Actors; Teaching of mathematics; Schools.

ENThe article discusses conditions and circumstances of religious education of Catholic and Provoslav schoolchildren in families. It aims to describe the state of their parents’ relationship with the religion; identify actors of religious education, the beginning of teenagers’ familiarity with God; and discuss the role of religious festivals in strengthening the feeling of faith in teenagers. The 7, 8, and 9 year students of Klaipėda schools (346 respondents: 170 Catholics and 176 Provoslavs, in total) were surveyed. The results of the research disclosed that the biggest part of 7-9 year schoolchildren, who attend religion classes, live in religious families. Major part of Catholic school’s parents used their natural right to familiarize their children with religious truths, the other were led by religious way by their grandparents. Schoolchildren of all groups familiarized with God in various periods of their lives: starting from the early childhood and ending with 11-12 years. Current influence of parents on teenagers’ faith in quantity is not adequate to their quantitative expression of their faith; not all schoolchildren experience the influence of parents. Although families of both religious groups celebrate religious festivals, a little more than a half of teenagers experience joy or other positive emotions. Thus, high religious festivals and tradition nourishing culture does not always become the education tool.