Lietuvių egzilio kultūra : tarp praradimų ir atradimų

LTII pasaulinio karo pabaigoje iš Lietuvos pasitraukė du trečdaliai lietuvių rašytojų, - apie 70 Rašytojų draugijos narių, daugeliui kurių nepaisant praradimo skausmo šis laikotarpis viena ar kita prasme buvo nepaprastai kūrybingas. Per penkerius metus buvo išleista 216 grožinės literatūros knygų. Tautinės kultūros saugojimas ir puoselėjimas buvo laikytas vieninteliu lietuviškumo išlaikymo garantu. Pirmojo pokarinio dešimtmečio viena kultūros tendencijų yra itin ryškus prisirišimas prie paliktųjų namų arba jų neturėjimas, nesuradimas. Rašytojai aiškiai įvardija ir romantizuoja lietuviškąjį kaimą ir jo gamtovaizdžio detales, demonstruoja prisirišimą prie konkrečios vietovės, kuri jau praeityje. Pastaroji filotopija pasireiškia ir išeivijos dailininkų kūryboje - lietuviško kaimo svirtis, rūpintojėlis grafikoje ir lietuviškojo gamtovaizdžio spalvos tapyboje. Lietuviškieji kultūros žurnalai iliustruojami svarbiausiųjų lietuviškumo simbolių nuotraukomis. Kita tendencija - savosios vietos ir modernesnės raiškos formos ieškojimas kūryboje. Literatūros tekstuose nebelieka nuoseklaus siužeto, o tik jo fragmentas. Atgimusio egzistencializmo ir ekspresionizmo tendencijų inspiruoti rašytojai eksperimentuoja su forma, deformuoja meninį vaizdą, transformuoja jau žinomus klasikinius chrestomatinius siužetus ir motyvus, žaidybiškai juos stilizuodami. Gyvendami Europoje lietuvių kūrėjai turėjo galimybę betarpiškai susipažinti su Vakarų kultūra. Tai buvo individualus santykis su tuometine tikrove, jaučiant ir save to konteksto dalimi, išgyvenant nuolatinę įtampą tarp lietuviškojo identiteto ir pasaulio pilietybės.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių egzilis; Kultūra; Tautinė tapatybė; Lithuanian exile; Culture; National identity.

ENAt the end of the World War II two thirds of the Lithuanian writers, i.e. 70 members of the Writer's Association of Lithuania, withdrew from Lithuania. In spite of the pain of loss this period (1945-1950) for the majority of them was especially creative in one sense or other. In the history of Lithuanian exile culture this period is especially rich in the number in published books and periodicals. In DP camps in Germany during these five years about 216 literary works were published. This period was creatively active and abundant in the published books for almost all generations of the Lithuanian writers. In the abundant press of that time there emerged differing attitudes toward creative work, the mission of writer and the responsibilities to one's own community. Almost all linked national survival only with culture and cultural vitality. The writers of various generations individually experienced and articulated their problem of national indentity, the necessity of the contact with the West and the aim to express and articulate in their writing. The representatives of various generations adapted themselves differently in foreign country. They accepted Western influences in different ways. In a foreign country the Younger generation looked for new ways to make meaning of themselves. This generation was not closed to the influences of the world culture or literature, but rather linked the western tradition to the Lithuanian one. The flexibility of the young writers allowed them to take from the foreign culture what was positive and new. The elder cultural workers closed themselves up un the Lithuanian tradition. [From the publication]