Lietuvių išeivių JA Vtautinio tapatumo išlaikymas bei formavimas : "Santaros-Šviesos" vaidmuo

LTTekstas parengtas remiantis Lietuvoje dar mažai žinomais periodiniais leidiniais, kuriuos VI–VII dešimtmečiais JAV leido "Santaros–Šviesos" atstovai ir kiti jiems idėjiškai artimi išeivių intelektualai. Rengiant šį tekstą visų pirma pasinaudota ir publikacijomis, kurias paskelbė tuometiniai išeivijos studentai bei kuriose daugiausia dėmesio skiriama studentijos santykiui su lietuvybe. Mat mus dominančiu laikotarpiu daugelis "Santaros-Šviesos" atstovų ir jiems idėjiškai artimų intelektualų, kurie aktyviai reiškėsi išeivijos kultūrinėje spaudoje, buvo studentai arba nesenai studijas baigė jaunuoliai ir jaunuolės. Kita vertus, būtent JAV universitetuose studijuojantis jaunimas ryškiausiai pajuto lietuvybės praradimo pavojų, tad ši tema išeivijos kultūrinėje spaudoje buvo itin aktuali. Tačiau tekste neapsiribojama vien tiktai studentiškojo jaunimo santykio su tautine tapatybe analize. Lietuvių išeiviai, kurie susibūrė į "Santaros–Šviesos" kultūrinį judėjimą, tikėjo, kad tautiškumo išsaugojimas ir puoselėjimas yra būtinas jų išlikimui Amerikos žemėje. V. Kavolis ir jo bendražygiai manė, kad tik lietuvybėje jie gali išlikti pilnaverčiais žmonėmis ir kad tik lietuvybė jiems gali duoti tai, kas yra būtina XX a. žmogui. "Santaros–Šviesos" indėlis į išeivių tautinės tapatybės išsaugojimą yra gana netiesioginis. "Santaros–Šviesos" suvažiavimai apskritai išsiskirdavo liberalia, atvira dialogui ir nuomonių įvairovei atmosfera, dogmų neigimu.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių išeivija; Tautinis tapatumas; „Santaros-Šviesos" sambūris; Lithuanian identity; Immigrants; Santara-Šviesa; Santara-Šviesa; Lithuanian immigration.

ENThe essay is a research of the role of Santara-Šviesa in maintaining and forming Lithuanian national identity. The protection of national identity in Diaspora is a crucial issue, since dispersed far from its homeland, language and culture, this group faces the danger of assimilation. Quite frequently it takes only few decades for immigrants to identify themselves with the culture of their new residence, while the second generation hardly knows the language of its parents. The essay analyzes the ways that SantaraŠviesa participated in the maintenance of Lithuanian national identity both in United States and among the Lithuanians living in Lithuania. The essay discloses controversies confronting Santara-Šviesa while seeking the propagation of freedom of thought among its compatriots who remained in the occupied country. The Soviet government hindered such cooperation in numerous ways, while Lithuanian immigrants, who belonged to other groups (Nationalists, Catholic organizations) regarded, without any basis, the cooperation with Lithuanians in their occupied country as collaboration with the Soviets. The essay is constructed on the basis of periodicals little known in Lithuania, published during the sixties and seventies in United States by members of Santara-Šviesa and other intellectual immigrants with similar ideas. [...] The essay articulates how Santara-Šviesa conceived the problem of identity as a common human theme where each generation and each person faces a question of relationship to nationality. Thus it is characteristic that most recently there appear statements from the same authors concerning a close affinity with the problem of national identity. [From the publication]