LTSpecialistai sutaria, jog šiandienos visuomenių atminties struktūrą nemaža dalimi formuoja elektroninė vaizdo kultūra, kurioje kinas ir televizija užima lyderio pozicijas. pastebima, kad audiovizualinis kultūros matmuo keičia tą "istoriškumo" esmę, kuri šimtmečiais buvo susijusi su raštija. Todėl istorikus domina ne tik tai, kokią reikšmę audiovizualinės priemonės turi adresatų atminčiai, bet ir kokia atmintis ir kaip organizuojama šiose priemonėse. Lietuvoje, kur kino ir televizijos produkcijos tyrimų situacija nėra patenkinama, audiovizualinius kūrinius istorine tematika daugiausia analizavo kino kritikai. Dažnas jų konstatuoja Lietuvos kino stagnaciją, siejamą su kinematografininkų nenoru atspindėti nuo Atgimimo laikų smarkiai pasikeitusią Lietuvos vertybių sistemą. Straipsnio autorė analizuoja ar iš tiesų audiovizualinėse Lietuvos istorijos reprezentacijose - kitaip, nei rašytinėse - nestebimi pokyčiai, ar nepasireiškia mitologizuotos istorijos transformacijos. Straipsniu siekiama atskleisti tautos atminties kūrimą Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje kaip dinamišką procesą, kuriame matomos istorijos mitų reprodukcijos, jų numitinimo bei naujų mitų konstravimo tendencijos. Tam pasitelkiama tam tikra kino ir TV produkcija - dokumentiniai filmai bei dokumentinės prigimties kultūros laidos, kuriose atpažįstamas istorinis pranešimas ir kurie sukurti Lietuvoje 1988-2005 metais.Reikšminiai žodžiai: Dokumentinis kinas; Istorinė atmintis; Tautinė atmintis; Elektroninė vaizdo kultūra; Tautos istorijos mitas; Kultūrinės stidijos; Tautinė tapatybė; Documentary cinema; Historical memory; National memory; Electronic visual culture; Nation history myth; Cultūral studies; National identity.
ENThe article analyzes the role of the documentary cinema and television of Lithuania in the creation of national memory in the 1988-2005 period. Employing analyses of Lithuanian documentary film and television series, the article attempts to show changes in the creation of visual national memory which are expressed as trends to reproduce myths of the nation's history, their demythologization and the construction of new myths. Evolving national aspirations such as rallying the nation for the restoration and consolidation of independence and attempts to preserve the national identity during European integration are responsible for these changes. The historiography of Lithuanian history in the 1988-2005 period, which on the one hand, maintaining distance in terms of the ideology of nationalism, began the process of demythologizing interpretations of Lithuanian history extending back into the pre-war period, and on the other, heeding the need of society for retellings of history that unify, began the work of creating new myths of the history of the nation, is also considered an important factor in the creation of national memory in audio-visual media. [From the publication]