Vadovų polinkio rizikuoti ypatumai Lietuvos organizacijose
LTŠiame straipsnyje vadovų polinkio rizikuoti ypatumai nagrinėjami remiantis dviem psichologijos teorinėmis mokyklomis - dispoziciniu požiūriu bei elgesio (arba biheivioristine) mokykla. Polinkis rizikuoti viena vertus yra suprantamas ir vertinamas kaip santykinai pastovi asmenybės dispozicija arba bruožas, vidinė tendencija elgtis daugiau ar mažiau rizikingai, kita vertus, polinkis rizikuoti suprantamas ir vertinamas kaip realus elgesys, veikla, kuri suteikia praradimo galimybę ją atliekančiam asmeniui. Pagrindinis tyrimo tikslas - analizuoti vadovų asmenybės bruožo - polinkio rizikuoti - ir realaus rizikingo elgesio sąsajas įvairiose situacijose. Analizuojant socialinių-demografinių charakteristikų ir polinkio rizikuoti bei realaus rizikingo elgesio sąsajas, nustatyta, jog vyrai yra labiau linkę rizikuoti nei moterys. Be to, ir realus vyrų rizikingas elgesys dažnesnis palyginus su moterimis. Taip pat patvirtinta, jog didėjant amžiui, polinkis rizikuoti ir realus rizikingas elgesys mažėja, tačiau didėjant darbo stažui, didėja ir polinkis rizikuoti. Realus rizikingas elgesys su darbo stažu pagal statistinius duomenis reikšmingai nebuvo susijęs. Vadovų polinkis rizikuoti buvo didesnis palyginus su ne vadovais. Ši tendencija buvo patvirtinta ir kontroliuojant lyties įtaką. Vadovai labiau linkę rizikuoti socialinės rizikos situacijose nei finansinės, sveikatos-saugumo ar laisvalaikio rizikos situacijose. Be to, vadovai dažniausiai realiai rizikingai elgiasi etinės rizikos situacijose palyginus su finansinės ar sveikatos rizikos situacijomis ir rečiausiai - finansinės rizikos situacijose palyginus su etinės ar sveikatos rizikos situacijomis.Reikšminiai žodžiai: Vadovai; Polinkis rizikuoti; Realus rizikingas elgesys; Leading person (leader); Risk propensity; Risky behavior.
EN[...] This paper aims at analyzing the link between the feature of the leader's personality - risk propensity - and real risky behaviour in various situations. In the carried survey participated 210 people working in various organizations in Lithuania. Analyzing the link among social-demographic characteristics, risk propensity, and risky behaviour, it was found out that men's risk propensity is greater than women's. Furthermore, men's real risky behaviour is more frequent in comparison with women's. It was also confirmed that the age of employees is inversely proportional to risk propensity and risky behaviour. The empirical research confirmed a positive link between risk propensity and risky behaviour in a total group of respondents and in the leaders' and comparative groups separately. The growing risk propensity is related to the increase of risky behaviour. Comparing the leaders' and other employees' risk propensity and risky behaviour, only risk propensity differed significantly: the leaders' risk propensity was greater than of non leading persons. This tendency was also confirmed when analyzing gender impact. The empirical research also confirmed the significance of different situations to the leaders' risk propensity and risky behaviour. Leaders' risk propensity was greater in social risk situations than in financial, health-safety or leisure risk situations. Furthermore, leaders take more risk most often in ethic risk situations in comparison with financial or health risk situations, and least often in financial risk situations in comparison with ethic or health risk situations. [...]. [From the publication]
- Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas, pasekmės / Povilas Zakarevičius. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2003. 175 p.
- Psichologiniai sprendimų priėmimo ypatumai / Auksė Endriulaitienė, Vaclovas Martišius ; Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2007. 235 p.
