Socialinių technologijų konceptualių modelių pritaikymo administracinėje teisėje paieška

LTStraipsnį sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių technologijų samprata ir jų implikacija į teisės mokslą ir teisinę praktiką. Teigiama, kad socialinio teisinio technologizavimo procesas turi savo raiškos ir panaudojimo ribas, savo pritaikymo antipodų amplitudėje gali būti rutininis, progresyvus ir utopinis, reikštis pašaliniais poveikiais. Jo įtaka socialinei teisinei terpei gali būti ir nenumatyta. Ji gali reikštis net griaunamąja jėga. Šiuo metu vyraujantis ekstensyvus įstatymų leidybos teisinis socialinės technologijos būdas yra rutininis ir reikalauja imtis aktyvesnių teisinio reguliavimo priemonių paieškos. Manoma, kad pereinant į intensyviąją įstatymų leidybą, tikslinga pasinaudoti ekonominių, vadybinių ir kitų socialinių reguliatorių galimybėmis, implikuojant juos į teisės sistemą, suteikiant jiems reikiamą teisinę formą. Antrojoje dalyje analizuojamas implikuojamojo socialinio teisinio socialinių technologijų modelis. Nepaisant pastebimo skirtingo socialinių technologijų vaidmens teisėje suvokimo, šalyje įgyvendinama tam tikra technologizacijos praktika: įgyvendinamos socialinės teisinės programos ir priemonės tiek nacionaliniu, tiek ministerijų, žinybų, regionų ir savivaldybių lygiu. Tačiau jos pernelyg mažai remiasi socialinių technologijų galimybėmis, šalinant, neutralizuojant, kompensuojant kylančias socialines disfunkcijas ir socialinę dezorganizaciją, dezadaptaciją. Baigiant pateikiamos išvados, kiek ir kaip socialinės technologijos gali daryti įtaką, kad teisės mokslas ir praktika suartėtų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinės technologijos; Administracinė teisės; Social technologies.

ENThe article consists of two parts. The first part discusses the concept of social technologies and their implication into legal science and legal practice. The sources maintain that social legal technologization process has its expression and use limits; in the amplitude of its antipodes, it might be routine, progressive, or utopic, expressed by auxiliary impacts. Its influence on social legal environment might be unforeseen. It might be expressed even by destructive forces. Constantly prevailing extensive legal social technology of legislation is a routine one, which requires undertaking more active legal regulation means. It is thought that moving to the intensive legislation it is purposeful using possibilities of economic, managerial, and other social regulators, implicate them into a legal system, and deliver necessary legal form. The second part analyses the implicated social legal technology model. Notwithstanding noticeably different understanding of social technologies’ role in law, the state implements certain technologization practice: implements social legal programs and techniques in national, ministerial, institutional, regional, and municipal levels. But they are too little based on possibilities of social technologies in eliminating, neutralising, and compensations social dysfunctions and social desorganisation and desadaptation. Finally, the author concludes how and at what extend social technologies can influence the approach of the science and practice of law.