Lietuvos teritorijos administracinė reforma : pirmojo etapo patirties įvertinimas
LTTeritorinio decentralizavimo požiūriu, Lietuvos savivaldybės yra per didelės. Lietuvos teritorijos administracinės reformos koncepcijos esmė - pasiekti, kad bendras savivaldybių skaičius padidėtų. Tačiau reforma iš pat pradžių akivaizdžiai stringa: įsteigtos (2000 m.) tik keturios naujos savivaldybės. Įvertinti gilumines trikdžių priežastis yra gana rimta akademinė problema. Kita, galbūt, ne tiek mokslinė kiek administravimo problema yra esamos reformos patirties ignoravimas. Šio straipsnio tikslas - remiantis trijų naujų savivaldybių (Elektrėnų, Pagėgių ir Rietavo) steigimosi patirties analize, įvertinti Lietuvos teritorijos administracinės reformos eigą bei perspektyvas. Tyrimo objektas - nuo 2000 m. vykdomos valstybės teritorijos administracinės reformos procesas Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad nustatant naujų savivaldybių dydį, vien unifikuoti kokybiniai kriterijai yra nepakankami. Ekonominės situacijos analizė rodo, kad įsteigus naujas savivaldybes Elektrėnuose, Pagėgiuose ir Rietave, buvo pritrauktos vietinės ir užsienio investicijos. Teigiamus, o ne neigiamus reformos rezultatus pabrėžia naujų teritorijų valdžios atstovai, žiniasklaidos priemonės ir dauguma gyventojų. Analizė pagrindžia antro teritorijos administracinės reformos etapo galimumą ir būtinumą. Viešųjų paslaugų priartinimo prie vietinių žmonių privalumai žymiai pranoksta pereinamojo laikotarpio sunkumus. Formuojant naują savivaldybę, centrinė valdžia turi griežtai laikytis įsipareigojimų skirti finansavimą pradinei infrastruktūrai ir padengti įsikūrimo išlaidas. Įsipareigojimų padalinimas tarp senos ir naujos savivaldybių turi būti griežtai juridiškai reglamentuotas.
ENIn terms of territorial decentralization the Lithuanian municipalities are too large. The essence of the concept of the administrative reform of the territory of Lithuania is to increase the total number of municipalities. However, the reform has been too slow right from the start: only four new municipalities were founded (in 2000). The evaluation of the reasons for such delay is quite a serious academic problem. Another problem, which is of an administrative rather than scientific character, is the disregard of experience of the existing reform. The article seeks to evaluate of the progress and prospects of the administrative reform of the territory of Lithuania referring to the analysis of the experience of founding of three new municipalities (Elektrėnai, Pagėgiai and Rietavas). The subject of the study is the process of the administrative reform of the territory of the state, performed since 2000. The study has shown that when identifying the size of new municipalities, the unified quality criteria alone are insufficient. The analysis of the economic situation shows that upon funding new municipalities in Elektrėnai, Pagėgiai and Rietavas, local and foreign investments were attracted. The representatives of authorities, the media and most residents of the new territories stress the positive results of the reform. The analysis substantiates the necessity of the second phase of administrative reform of the territory. The advantages of the anticipation of the social services to the local persons help to overcome the difficulties, faced during the transitional period. When forming a new municipality the central authorities must strictly observe the obligations to fund the initial infrastructure and cover the founding costs. Distribution of obligations between the old and the new municipality must be strictly regulated legally.
