LTStraipsnyje siekiama aktualinti rusų etninės mažumos Lietuvoje 1918-1940 m. socialinės raidos problematiką. Šis siekis grindžiamas tuo, jog daugumoje po 1990 m. pasirodžiusių publikacijų apsiribojama rusų elito sluoksnio (inteligentijos) vaidmens aptarimu. Šiame tyrime rusų mažuma Lietuvoje suvokiama kaip įvairių socialinių segmentų konstruktas, kuriame kiekvienam segmentui būdingas tam tikras socialinis vaidmuo. Kita vertus, taip pat nagrinėjami veiksniai, lėmę rusų, kaip įvairių socialinių grupių visumos, integraciją į Lietuvos visuomenę. Analizės duomenys leidžia teigti, kad rusų visuomeninės padėties (socialinio statuso) pokyčiai Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo buvo radikalesni negu pokyčiai, kuriuos išgyveno kitos etninės grupės. Rusų socialinės integracijos Lietuvos visuomenėje sėkmė tyrime vertinama profesinio pasirengimo, išsilavinimo, raštingumo ir materialinės gerovės kriterijais. Antrame knygos skyriuje išsamiau nagrinėjamas rusų politinės konsolidacijos bandymas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 1922, 1923 ir 1926 m. Taip atsitiko, kad buvo diskredituota net pati politinės konsolidacijos idėja. Dėl dviejų pagrindinių priežasčių: rusų politikos veikėjai pritrūko idėjų ir nebeturėjo ko tautiečiams pasiūlyti, antra vertus, dėl rusų rinkėjų inertiškumo.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos rusai; Rusų tautinė mažuma; Socialinė integracija; Politinė konsolidacija; Russians in Lithuania; Russian national minority; Social integration; Political consolidation.
ENThis article aims to present the main problems of social development of the Russian ethnic minority in Lithuania (1918-1940). The relevance of such an intention is based on the assumption that most publications that have been published since the re-establishment of the Lithuanian state in 1990 analyses the social role of the Russian elite (intelligentsia) during the interwar period, but docs not include other segments of the Russian minority. Consequently, the author interpreted the Russian community in Lithuania (1918-1940) as a construct consisting of various social segments. Furthermore, the article also analyses factors that have significantly influenced the integration of Russians into the context of Lithuanian society. It is concluded that the public situation and social status of the Russian minority after the First World War depended on changes that were not actually as thoroughgoing for other ethnic groups. The success/failure of social integration of the Russian minority was largely caused by such factors as professional skills, education, and level of hardship. The second part of this article assesses the peculiarities of Russian political consolidation during the elections of the parliament (Seimas) of the Republic of Lithuania in 1922, 1923 and 1926. While these political events were taking place, the idea of political solidarity within ihc Russian minority was largely discredited. This happened for two main reasons: the lack of political and civic values among Russian politicians and political inertness of Russian voters. [From the publication]