Ginklo pavojingumo sąvoka teisėje ir kriminalistikoje

LTMūsų šalyje jau dešimt metų civilinę ginklų apyvartą reguliuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas). Teisinėje literatūroje jau buvo atkreiptas dėmesys į problemas, kurias kelia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme esanti neapgalvota ir moksliškai nepagrįsta ginklų klasifikacija ir skirstymas į kategorijas. Šio straipsnio tikslas – atkreipti teisės specialistų dėmesį į neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti tiesioginis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normų taikymas baudžiamojoje teisenoje. Straipsnyje nagrinėjama ginklo pavojingumo sampratos kolizija Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kriminalistikoje bei baudžiamojoje teisėje. Atkreipiamas dėmesys, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinta ginklų klasifikacija pagal jų pavojingumo laipsnį yra nepagrįsta, sudaryta pažeidžiant esminius klasifikavimo principus, neapima visų klasifikuojamų objektų ir faktiškai neatspindi ginklų pavojingumo. Ginklų klasifikavimas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme turėtų būti iš esmės pakeistas sisteminant kitais pagrindais – pagal ginklų paskirtį ir, priklausomai nuo paskirties, pagal apyvartos apribojimus. Į kategorijas turėtų būti suskirstyti tik Europos Tarybos 1991 m. birželio18 d. direktyvoje Nr. 477 nurodyti ginklai ir šaudmenys. Ginklo pavojingumo samprata Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme iš esmės skiriasi nuo ginklo pavojingumo sampratos kriminalistikoje bei baudžiamojoje teisėje, todėl neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai taikoma baudžiamojoje teisenoje. Baudžiamosios teisės specialistai turėtų suformuluoti aiškią ginklo sampratą remdamiesi baudžiamosios teisės doktrina bei kriminalistinės ginklotyros mokslo žiniomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ginklo samprata ir klasifikacija; Kriminalistika; Baudžiamoji teisė; Conception of firearms and classification; Criminalistics; Criminal law.

ENMore than ten years the Law of arms and ammunition control of Lithuania Republic (further – The Law of arms and ammunition control) regulates civil circulation of arms. Already in legal literature some attention was directed to problems that were revealed by thoughtless and scientifically unfounded arms classification and its distribution into categories in the Law of arms and ammunition control. The task of this article is to turn legal specialists’ attention to negative consequences of direct application of standards of the Law of arms and ammunition control in criminal legal procedure. The collision of conception of arms danger in the Law of arms and ammunition control and criminalistics and criminal law is analysed in the article. Attention is directed to the issue that arms classification according to the degree of arms danger isn’t unfounded and it is created violating general principles of the classification and it didn’t encompassed all objects of the classification and, in facts, didn’t reflect arms danger. Arms classification in the Law of arms and ammunition control of Lithuania Republic must be review in general systematising it on the other basis – according its purpose and, depending on the purpose, according limitations of the circulation. Only arms and ammunition specified in the European Council directives No.477 18 June 1991 must be distributed to categories. The conception of arms danger in the Law of arms and ammunition control of Lithuania Republic differs in general from the conception of arms danger in criminalistics and criminal law, so, it must be not applied directly and indirectly in criminal legal procedure. Specialists of criminal law must formulate clear conception of the arms on the base of doctrine of criminal law and realia of criminalistic research of arms. [From the publication]