Традиция исследований старообрядцев Литвы: от демографии к истории конфесии и социолингвистики

• Tradition of research of Old Believers of Lithuania: from demography to a history of confession and sociolinguistics
• Lietuvos sentikių tyrimų tradicija: nuo demografijos link konfesinės istorijos ir sociolingvistikos

LTStraipsnyje išskiriamos ir analizuojamos svarbiausios ankstesnių ir šiuolaikinių sentikybės Lietuvoje tyrimų kryptys, vertinama šių tyrimų apimtis ir būklė. Lietuvos sentikių istorijos sisteminėse studijose galima išskirti keturis etapus: 1) XIX a. II ketvirtis -XX a. pr.; 2) XX a. III-IV deš.; 3) sovietinis laikotarpis; 4) laikotarpis po 1990 metų. XX a. III-IV deš. rimtesnių Lietuvos sentikių istorijos tyrimų nebuvo. Sovietiniu laikotarpiu sentikiai tirti tik kaip kultūrinis fenomenas. XX a. VI deš. pab. - VIII deš. pradėti Lietuvos sentikių dialektų ir folkloro tyrimai. Laikotarpiu po 1990 m. padaugėjo folklorinių, istorinių, sociolingvistinių ir kitų sentikybės tyrimų. Anksčiau primirštos tyrimų srities atgimimas sietinas su folkloristu J. Novikovu. Naujai ir dinamiškai krypčiai priklauso veikalų, skirtų Lietuvos sentikių istorijai, leidyba, taip pat sentikių rašytinių kultūros paminklų publikavimas. Svarbiu paskutiniojo deš. darbu laikytinas V. Baranovskio ir G. Potašenko darbas "Sentikybė Baltijos šalyse ir Lenkijoje: trumpas istorinis ir biografinis žodynas", parengtas dalyvaujant dar 24 autoriams iš penkių šalių. Kita kryptis - dialektologiniai ir sociolingvistiniai (V. Čekmonas, N. Morozova) tyrinėjimai. Socialinių mokslų specialistai neatliko sentikybei skirtų tyrimų, tačiau duomenų apie sentikius yra ir sociologų darbuose. Šiuolaikinėje lietuviškoje istoriografijoje stinga rimtesnių studijų apie sentikių muzikinę kultūrą, ikonų tapybą, šiuolaikinį religingumą.Reikšminiai žodžiai: Rusų kalba Lietuvoje; Stačiatikiai Lietuvoje; Sentikiai Lietuvoje XVII-XX a.; Sentikių istorijos Lietuvoje periodizacija; Sentikių lietuvoje istoriografija; Degučių metraštis; Sentikių Lietuvoje tautosaka; Tyrinėjimai.

ENThis article aims to reveal the basic directions of research of Lithuanian Old Believers' historical and cultural heritage as well as to assess the scope of this research. […] In the 1920s and 1930s, substantial research of the history of local conservatives was not carried out. In some studies of the Soviet period, the approach to the Old Beliefs was the same as that to a cultural phenomenon (but not a religious society). After the 1930s, explorations on dialects and folklore of Old Believers of Lithuania began. After 1990, it was possible to observe some revival in folklore, history, sociolinguistics, and some other research of the Old Believers of Lithuania. Novikov, a folklore specialist, is productive in the field of studying the Old Believers of Lithuania. The studies of history of the Old Belief in Lithuania have recently taken on a new and dynamic direction. Attention has recently been paid to publishing historical texts that bear cultural value. The most important result of historical research of the previous decade is Baranovsky and Potašenko's book Old Belief of the Baltics and Poland: the Brief Historical and Biographic Dictionary. One more direction of study is the dialectological and sociolinguistic research of the dialects of Old Believers of Lithuania (Cekmonas, Morozova). Social science experts have not carried out special research on the Old Belief in Lithuania. Still, various, ftagmented data exists. Taking into account scientific promotion in the specified directions, the lack of more serious research into art and modern religion in Lithuanian contemporary historiography is obvious. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Istorija / History