Prie Lietuviškos teisės kalbos ištakų

LTLietuviška teisės terminija ir profesinė teisininkų kalba pradėjo formuotis kartu su Lietuvos valstybingumo atkūrimu 1918 m., tenkinant atkurtos nacionalinės valstybės poreikius. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje teisiniai santykiai buvo tvarkomi kanceliarine slavų kalba, vėliau į valdžios įstaigas lietuvių kalbos neįsileido Lietuvos teritoriją pasidaliję svetimieji. Be to, Vilniaus universitete teisės disciplinos buvo studijuojamos lotyniškai arba lenkiškai, o šį universitetą 1832 m. uždarius, žinių būsimieji teisininkai buvo priversti semtis ne savo krašte ir, žinoma, tik užsienio kalbomis. Straipsnyje aptariamos atkurtos valstybės institucijų pastangos problemai spręsti. Parodoma Teisingumo ministerijos iniciatyva parengti lietuviškų „labiausiai reikalingų teisėjams, tardytojams, notarams ir t.t." teisės terminų žodyną, jo rengimo, teisinės visuomenės susidomėjimo ir įsitraukimo į tą darbą rezultatai. Aptariamas prie Švietimo ministerijos įsteigtos Terminologijos komisijos paskelbtas komisijos aprobuotų teisės terminų sąrašas. Ypač daug dėmesio lietuviškai teisės kalbai buvo skiriama 1928 m. įsteigtoje Valstybės Taryboje. Joje rengiamų įstatymų projektams redaguoti buvo sudaryta nuolatinė redakcinė komisija, o naujiems teisės terminams kurti ir tobulinti -- dar ir speciali teisinės terminologijos komisija. Reikšmingą darbą atliko Vyriausiasis tribunolas, ypač vadovaujamas lietuvių kalbos žinovo A. Kriščiukaičio, kuris, nagrinėdamas apeliacinius, vėliau kasacinius skundus ir aiškindamas galiojančią teisę, ne tik vienodino teismų praktiką, bet ir prisidėjo prie lietuviškos teisės terminijos kūrimo, skleidimo bei vienodinimo. Minimas nemažas konkrečių teisininkų indėlis.Daroma išvada, kad per Nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo padėti tvirti šiuolaikinės lietuviškos teisės terminijos pagrindai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisės terminija; Teisės kalba; Legal terminolgy; Legal language.

ENLithuanian legal terminology and professional legal language started developing together with the re-establishment of statehood of Lithuania in 1918 meeting the requirements of a national state. In the Great Duchy of Lithuania legal relations were regulated in Slavonic office language. Later Lithuanian language was not let into the authorities by foreigners who had divided Lithuanian territory into parts. Furthermore, Lithuanian lawyers in Vilnius University were studying in Latin and Polish. After closing the University in 1832 the students were compelled to gain knowledge in foreign countries and solely in foreign languages. The article describes the endeavour of re-established state institutions to solve this problem. It also reveals the initiative of the Ministry of Justice to prepare the dictionary of Lithuanian legal terminology which was 'most necessary for judges, investigators and notaries', the results of its preparation, interest and involvement of legal society. Furthermore, the article discusses the list of legal terminology approbated and published by the Terminology Commission of the Ministry of Education. Exclusively great regard was paid to Lithuanian legal language in the State Council established in 1928. Permanent editorial commission was instituted for amending the bills drafted by the State Council and special legal terminology commission was instituted for defining and improving the new legal terms. A significant role was played by the General tribunal which not only unified the judiciary law by settling appeals and cassation and interpreting the existent law, but also contributed to development, distribution and unification of Lithuanian legal terminology. A fair input of particular lawyers is acknowledged. The conclusion is made that during the twentieth anniversary a solid foundation for contemporary Lithuanian legal terminology has been established. [From the publication]