LTStraipsnyje nagrinėjami gana sudėtingi klausimai – indoeuropiečių senumo baltų (baltų-slavų) "ugnies" vardai. Indoeuropiečių prokalbė bus pažinojusi "ugnį" su dviem pagrindiniais variantais: a) žmonių sukurtoji ir globojama "židinio (→ laužo) ugnis" (toliau - "I ugnis") ir b) dangaus sukurtoji ir žmonėms grėsminga "žaibo-griausmo (→ gaisro) ugnis" (toliau "II ugnis"). Abi indoeuropiečių "ugnys" (jų vardai) bus buvusios tabuistinės, o ypač stipriai tabuistinė "II ugnis": dėl to ši buvo labai atvira eufemizavimui bei mitologizavimui. Atrodo, kad abi indoeuropiečių "ugnys" vėliau tarmėse galėjo patirti tam tikrą unifikaciją - vienur į vieną "I ugnį", kitur į vieną "II ugnį". indoeuropiečių "I ugnies" = "židinio ugnies" ir indoeuropiečių "II ugnies" = žaibo (griausmo) ugnies" vardai bus buvę skirtingi, tačiau darybos modelio atžvilgiu panašūs - turbūt deverbatyvai, matyt, iš indoeuropiečių veiksmažodžių (žr. passim tekste). Be to, indoeuropiečių "I ugnį" žmonės matė (jautė) kasdien, o indoeuropiečių "II ugnį" ne kasdien (paprastai lyjant). Dėl tokios aplinkybės žmonėms didesnį įspūdį darė būtent "II ugnis".Reikšminiai žodžiai: Baltų; Indoeuropiečių kalbos; Etimologija; Baltic; Indo-European languages; Etymology.
ENThe article analyses rather complex questions, such as old names of “fire” of Indo-European Balts (Balts-Slavians). Indo-European sublanguage might new “fire” essentially in two ways: a) created and treasured by people “fireplace fire” (hereinafter referred to as “Fire I”), and b) created by the Heaven terrific “thunder fire” (hereinafter referred to as the “Fire II”). Both Indo-European “fires” (their names) were tabuistic, especially “Fire II”; therefore it was extremely open to euphemism and mythologisation. It seems like both Indo-European “fires” might experience unification in dialects: some to “Fire I”, and some to “Fire II”. Names of Indo-European “Fire I” = “fireplace fire” and Indo-European “Fire II” = “thunder fire” might have been different, but compositionally similar, deverbatives, originated possible from Indo-European verbs (see passim in text). In addition, people saw (felt) Indo-European “Fire I” every day, while Indo-European “Fire II” was occasional event (usually during the rain). Due to this reason people were greater impressed by “Fire II”.