Frydricho Kuršaičio priegaidės

LTLietuvių kalbos priegaides pirmasis gerai aprašė F. Kuršaitis savo "Lietuvių kalbos gramatikoje". F. Kuršaičio natos gerokai raiškesnės, negu esame įpratę girdėti pietinėse vakarų aukštaičių šnektose. Tikėtina, kad F. Kuršaitis specialiai galėjo priegaides tarti labai pabrėžtas, norėdamas kuo geriau jų skambesį perteikti natomis; gali būti, kad jo laikais priegaidžių apskritai būta ryškesnių negu mūsų dienomis. Teisinga gali būti ir viena, ir kita versija: priegaidės, nors ir šiaip labai raiškios, galėjo būti kiek paryškintos jas perkeliant į natas. Priegaidės, kurias girdėjo F. Kuršaitis, neabejotinai buvo muzikinės: jų pagrindą aiškiai sudaro skirtingas pagrindinio tono judėjimas bei diapazonas. Kadangi tas priegaides visai lengvai girdime bei skiriame ir mes, reikia manyti, kad ir dabartinė jų prigimtis - bent esmingiausi jų požymiai - turi būti tos pačios prigimties. Kaip parodė garsų sintezės eksperimentai F. Kuršaičio Gramatikos kirčio ir priegaidžių skirsnyje įdėtos natos visai gerai rodo, kaip jo laikais skambėjo kirčiuotų skiemenų priegaidės. Balsių ir grynųjų dvibalsių tęstinės (cirkumfleksinės) priegaidės tonas kyla mažosios tercijos intervalu, mišriųjų dvigarsių - kvartos intervalu. Staiginė (akūtinė) priegaidė visada krinta kvintos intervalu. Sintezuotos priegaidės visais atvejais labai ryškios ir lengvai skiriamos klausa; jos gerokai primena dabartinių zanavykų ir vakarinių kapsų priegaides, bet skamba už jas raiškiau. Kadangi, išskyrus pagrindinį dažnį (arba toną), nebuvo modifikuojami jokie kiti garsų požymiai, tyrimas aiškiai rodo muzikinę priegaidžių prigimtį.Reikšminiai žodžiai: Priegaidės; Fridrichas Kuršaitis; Accent; Friedrich Kurschat.

ENAccents of the Lithuanian language were described in “Lithuanina Grammer” by F. Kuršaitis for the first time. F. Kuršaitis notes are more expressive that we have accustomed to hear in southern dialects of the West Higher Lithuanians. Supposedly, F. Kuršaitis pronounced accents in more expressive way in order to better express their sounding by notes; it might be that accents in them time were in general more expressive than in our days. Both versions might be true: naturally expressive accents might be slightly sharpened when transforming them to notes. Accents heard by F. Kuršaitis undoubtedly were musical ones: their basis clearly is formed from different movement of the main tone and diapason. Since, we easily hear and recognise those accents, we can maintain that their contemporary nature – or at least their most essential features – might be of the same origin. As sound synthesis experiments indicated, notes present in F. Kuršaitis Grammar chapter about stresses accents quite well indicate the sounding of accents in stressed syllables in that time. Continued (circumflex) accent tones of vowel and clear diphthongs ascend by the interval of a little tierce as well as that of mixed diphthongs ascend by the quarter interval. Sudden (acute) accent always descents by quint interval. Synthesised accents always are highly expressive and easily recognised by hearing: they greatly remind accents of contemporary Zanavykai and west Kapsai (Southern Lithuanian dialects), but sound even more expressively. Since, none features of sounds were not modified, except the main frequency (or tone), the research clearly indicates musical origin of accents.