Dar apie XX a. I pusėje Lietuvoje populiarius bažnytinius atvaizdus ir jų pirmavaizdžius

• Once more, on church images, popular in Lithuania in the first half of XX c., and their prototypes
• Church images popular in early 20th century Lithuania and their prototypes

LTXX a. I pusės siužetinė dailė Lietuvos bažnyčiose ganėtinai inertiška, tradicinė. Kopijavimas liko svarbiausiu jos šaltiniu, todėl bažnyčiose vyravo kopijos ir sekiniai. Aptariamuoju laikotarpiu buvo daug tam tikrų atvaizdų populiarumo priežasčių: itin aktyvi religinė propaganda, kurios epicentras – Šv. Apaštalų Sostas, Marijos ar šventųjų atvaizdus lydinti stebuklų aura, bažnyčioms suteikiami atlaidai, taip pat bažnytinės šventės bei jubiliejai, vienuolijų ir religinių organizacijų veikla, šventųjų garbinimo tradicija ir nacionalinis jų reikšmingumas bei patronažas. Ikonografinių siužetų vizualizacijos pavidalą mūsų bažnyčiose lėmė religinių atvaizdų pasiūla, kuri ne tik atitiko paklausą, bet ir pati iš dalies ją formavo. Dėl sparčiai gerėjančių techninių spaudos galimybių pasaulyje atsirado masinių reprodukcijų industrija, kurioje bene reikšmingiausia vieta teko devociniams atvaizdams. Tie patys didelio tiražo devociniai paveikslėliai, skulptūros buvo tiek profesionalių dailininkų, tiek dirbtuvių meistrų kopijuojami pirmavaizdžiai. Pastaraisiais dažniausiai būdavo pasirenkami „nuosaikūs“ istorizuoti XIX-XX a. per. dailininkų kūriniai arba itin garsūs senųjų meistrų paveikslai, kur kas rečiau – skulptūros. Bažnyčiose vyravo kūrybiškai neinterpretuotos Raphaelio, Partolome Estebano Murillo, Guido Reni, Tiziano arba XIX a. – XX a. per. dailininkų, neretai – nazarėnų pasekėjų, kopijos.Reikšminiai žodžiai: Sakralinė dailė; Ikonografija; Šventųjų kultas; Church art.

ENScenic paintings of the first half of XX c. in Lithuanian churches are rather inert, traditional. Copying remained the main source of such paintings, which led to the predominance of copies and imitations in churches. During the discussed period, some paintings were popular for numerous reasons: very active religious propaganda, coming from Holy See, aura of magic accompanying the images of Mary or saints, indulgences given to churches, also, church festivals and anniversaries, activities of monasteries and religious organizations, the tradition of saint worship and their national significance, patronage. Visual expression of iconographic plots in our churches was determined by the supply of religious images, which not only balanced the demand, but also partly shaped it. Due to rapidly improving technical possibilities of the publishing industry, worldwide, there started to emerge an industry of mass reproductions, whose most important product was devotional images. These devotional images, printed in large numbers, as well as paintings, sculptures were prototypes copied by both – professional painters and workshop artisans. The latter usually chose “moderate”, historicized works of XIX-XX c. painters or widely acclaimed paintings by the Old Masters, much more rarely did they choose sculptures. In churches, there predominated artistically uninterpreted copies of Raphael, Partolome Estebano Murillo, Guido Reni, Tiziano or painters of XIX c. – XX c., frequently, the works of the followers of Nazareth natives.