Globalios tikrovės iššūkiai tautinei asmens tapatybei

LTTautinė saviidentifikacija globalių ryšių pasaulyje tampa vis sudėtingesniu reiškiniu. Čia viskas ima atrodyti sąlygiška ir laikina: individai tampa vis mobilesni, o teritorija – vis reliatyvesne sąvoka. Stipriai tautinei tapatybei išlaikyti nebepakanka praeities mitų bei simbolių; tam reikia gyvų tautos narių bendrumo pajautimų per kasdienę patirtį. Lietuviškosios tapatybės empirinė analizė parodė, kad savęs, kaip tautos nario, suvokimas yra labai stiprus tarp Lietuvos gyventojų: absoliuti dauguma respondentų tapatina save su lietuvių tauta. Gana netikėta yra tai, jog šios nuostatos nediferencijuoja tokie bemaž visoms vertybinėms nuostatoms įtaką darantys demografiniai veiksniai, kaip amžius, išsimokslinimas ir pan. Atskleisti dėsningumai leidžia daryti prielaidą, jog globalioji individo sąmonė, kaip ir individualistinis savęs suvokimas, nepaneigia stiprios tautinės saviidentifikacijos. Kita vertus, empirinių duomenų analizė parodė, jog savęs, kaip tam tikros tautos nario, suvokimas gali būti paveikus tokiems veiksniams, kurie iš pirmo žvilgsnio pasirodytų atsitiktiniai ar trumpalaikiai. Pavyzdžiui, tautinei saviidentifikacijai įtakos gali turėti tam tikri ekonominiai motyvai. Be to, nacionalinių valstybių formavimosi įtakoje sustiprėjus politinio tautos sando reikšmei, individas, bandydamas suvokti save tautinėmis kategorijomis, ima žvelgti ne tik į praeityje glūdinčius bendruomenės vienijimosi pagrindus, bet ir į tam tikras savojo laikmečio politines aplinkybes. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Tautiškumas Lietuvoje; Nationality in Lithuania.

ENNational self-identification becomes a phenomenon of ever increasing complexity in the contemporary world of global relations. Everything starts to be relative and temporary here: individuals become more and more mobile, therefore territory looses its decisiveness. Strong national identity can no longer be consolidated by the traditional myths and symbols; it rather requires new live everyday experiences of togetherness of the community members. The empirical analysis of Lithuanian identity reveals that perception of oneself, as belonging to the nation is very strong among Lithuanians: the absolute majority of respondents identify themselves with Lithuanian nation. It turns out rather unexpectedly that this self-identification is not differentiated by the demographic factors that influence nearly all value judgements, such as age and education of respondents, etc. The disclosed regularities support the assumption that the global consciousness of an individual, as well as individualistic self-perception, does not prevent strong national self-identification. On the other hand, empirical data show that perception of oneself as a member of the nation might be influenced by the factors that are often treated as accidental or shortlived. For instance, national self-identification is influenced by certain economic motives. Moreover, due to the increasing importance of the political constituent of the nation in the world of nation-states, self-perception in national terms becomes more and more influenced not only by shared historical memories of the community but also by certain present-day political circumstances. [From the publication]

• Individualios raiškos problema informacinės globalizacijos tinkle / Juozas Algimantas Krikštopaitis. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 36-39.
• Lietuva ir jos socialinė organizacija globalizacijos ir eurointegracijos iššūkių akivaizdoje / Romualdas Grigas. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 2, p. 9-16.
• Vilniečių savivoka: ypatumai ir pokyčiai 1993-2013 metais / Gražina Maniukaitė. Vilniečių kultūrinis tapatumas: 1993-2013 metai / sudarytojas Arvydas Virgilijus Matulionis. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2014. P. 23-49.
• Žmogaus tapatybės konceptas pagal tapatus, -i ir jo vedinius dabartinės lietuvių kalbos publicistikoje / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2018, t. 79, p. 105-143.