Nacionalinis tapatumas : išlaikymas, savikūra ir tapatumo politika.

LTLietuvos visuomenė ir lietuvių tauta praeito amžiaus paskutinių dviejų dešimtmečių sandūroje išgyveno nacionalinio išsivadavimo proveržį, kuris trumpam apėmė visus visuomenės sluoksnius ir paskatino ne tik nacionalinio tapatumo kaitą, bet ir individualių tapatumų perkūrimą. Atgauta nepriklausomybė reiškė ir atgautą valstybingumą - Lietuva atkūrė okupacijos nutrauktą istorinį ryšį su prieškario valstybe ir tapo tarptautinių santykių subjektu. Visuomenę ir tautą ištikusių pokyčių spartą bei esmingumą paskatino ūmus visuomeninės santvarkos pasikeitimas, eurointegracinių procesų apimtis, taip pat ir globalizacijos nulemti veiksniai. Tapusi NATO ir Europos Sąjungos nare Lietuva ne tik užsitikrino savo saugumą, bet ir susikūrė pagrindą europietiško nacionalinio tapatumo savikūrai. Tačiau visuomenėje vykstančių virsmų bei procesų pobūdis verčia kelti klausimą, ar visuomenė suvokia nacionalinio tapatumo savikūros reikšme ir ar esama politikos, kuri skatintų tokią savikūrą? Šis klausimas ir yra pagrindinė tolesnių svarstymų gairė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Denacionalizacija; Nacionalinio tapatumo politika; Nacionalinis išsivadavimas; Nacionalinis tapatumas; Nacionalizmas; Pilietybė; Politinis elitas; Sovietinė okupacija; Tauta; Attitude of denationalization; Citizenship; Denationalization; European Union; Lithuania; Nation; National identity; National liberation movement; Policy of national identity; Political elite; Soviet occupation; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe article focuses on the impact that the liberation from the Soviet occupation made upon the national identity and its understanding. The arguments that this liberation was of the kind of national liberation movement are presented. This movement was fueled by the national feelings and the striving for the reconstitution of national state. The notion of nation is scrutinized and the problem how and why the national aspirations clashed with the political attitude of denationalization established at the level of EU's integration is examined. The attitude of denacionalization is related to the establishing of EU and its development. The artele proceeds by interrogating the role of Lithuanian political elite in the formation of the politics of national identity. It elaborates the standpoint that national identity must be viewed both as socio-cultural construct and as many-sided process of self-creation substantial for individuals and communities and depending on the guidelines of politics of identity is presented. The following conclusions are made: first, though the Constitution and Citizenship law fix the principles of Lithuanian nation and Lithuanian origin, political elite went away from the questions of national identity formation and in their activities lean upon the experience of the Soviet denationalization policy; second, under the conditions of ever broadening eurointegration the need for the political programs of national identity's self-creation is growing. [From the publication]

• Nacionalinis tapatumas ir etnokultūrinės bendruomenės : Lietuvos kelias / Vytautas Rubavičius. Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys / sudarytojas Aivaras Stepukonis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 30-58, 261-262.
• Naujas pilietinis europietiškumas ir nacionalumo raiška / Vytautas Rubavičius. Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai / atsakingasis redaktorius Antanas Andrijauskas. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. P. 86-100.
• Pilietybė ir socialinė Europos integracija / Meilutė Taljūnaitė. Vilnius : MRU Leidybos centras, 2005. 219 p.
• Tautiškumo ir pilietiškumo esmė ir sąsajos multidimensinis identitetas : tautinio ir pilietinio tapatumo sankirtos ir slinktys / Irena Zaleskienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 1-10.
• Vilniečių savivoka: ypatumai ir pokyčiai 1993-2013 metais / Gražina Maniukaitė. Vilniečių kultūrinis tapatumas: 1993-2013 metai / sudarytojas Arvydas Virgilijus Matulionis. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2014. P. 23-49.